Darbuotojo ištikimybės rebusas: ką daryti darbdaviui?

LR Ūkio ministerijos tyrimo duomenimis, net 28 proc. darbuotojų jaučia silpną motyvaciją pasilikti ir dirbti įmonėje, kurioje šiuo metu dirba.

Gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „AVIVA Lietuva“ ekspertų teigimu, įmonių vadovai dar dažnai nesusimąsto apie galimybę darbuotojui kaip skatinimą suteikti finansinį įrankį, kurio pagalba galima kaupti kapitalą ir tuo pačiu jaustis finansiškai saugesniems sveikatos sutrikimų ir mirties atveju.

„Gyvybės draudimas savaime negali pakeisti atlyginimo pakėlimo, tačiau gali tapti itin geru papildomu lojalumo skatinimo įrankiu. Pavyzdžiui, verslininkas prie atlyginimo pakėlimo, investavęs į darbuotojo gyvybės draudimą, naudojasi valstybės teikiamomis mokestinėmis lengvatomis gyvybės draudimo įmokoms ir taip sukuria didesnę pinigų vertę“ ,- teigia „AVIVA Lietuva“ vadovė Asta Grabinskė.

Bendrovės ekspertų skaičiavimais, įmonės savininkui pasirinkus trisdešimties metų biuro darbuotojo gyvybės draudimą ir už jį per mėnesį mokant 150 litų, po 15 metų darbuotojas savo sąskaitoje turėtų sukaupęs jau virš 32 tūkst. litų kapitalą, jį galėtų toliau kaupti investuojant arba išsiimti. Tie patys 150 litų, kuriuos darbdavys kas mėnesį kaip skatinimą darbuotojui papildomai mokėtų prie atlyginimo, po 15 metų, atskaičius mokesčius, sukurtų tik 15 tūkst. litų naudą.

„Socialiai atsakingas verslas gyvybės draudimo pagalba turi puikią progą ne tik „įdarbinti“ darbuotojui mokamus papildomus pinigus, bet ir sukurti įrankį, kuris bent finansiškai amortizuotų ligos ar netekties keliamas problemas. Tokiu būdu naudą jaučia ne tik darbdavys, darbuotojas, bet ir artimiausia dirbančiojo aplinka“ ,- sako A.Grabinskė.

Įmonės finansų analitikų skaičiavimais, 31-erių metų administracijos darbuotojas, kuris uždirba vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, 2171 Lt prieš mokesčius, dėl plaučių uždegimo ligoninėje praleidęs 15 darbo dienų, su darbdavio (dvi pirmos ligos dienos) ir SoDros ligos pašalpa mėnesio pabaigoje gautų 202 litais mažesnį atlyginimą nei įprasta. Kitu atveju, jei darbdavys būtų investavęs į darbuotojo gyvybės draudimą, tai mėnesio gale į savo sąskaitą darbuotojas gautų 1117 litų daugiau nei kiekvieną mėnesį.

Remiantis 2012-ųjų metų klientų statistika, dažniausiai į darbuotojų gyvybės draudimą investuoja logistikos, transporto ir gamybos srityse dirbančios lietuviško kapitalo įmonės, vidutiniškai bendrovė savo darbuotojams aprausti per mėnesį išleidžia 971 litus.