Darbo užmokesčio padidėjimą 2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, lėmė didesnis darbo valandų skaičius, sezoniškumas, nuo liepos mėn. 1 d. padidintas darbo užmokestis kultūros ir meno darbuotojams bei minimalioji mėnesinė alga (iki 325 EUR) ir kitos priežastys.
2015 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus (804 EUR), Klaipėdos (726,8 EUR) ir Kauno (723,1 EUR) apskričių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Tauragės apskrityje darbuotojų vidutinis bruto darbo užmokestis buvo mažiausias – 607,2 EUR (196,8 EUR mažesnis nei Vilniaus apskrityje ir 127,9 EUR – nei vidutiniškai šalyje).
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis apskrityse 2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kito panašiai kaip ir bruto – padidėjo visose apskrityse, labiausiai – Panevėžio (5,6 proc.), Šiaulių (4,3 proc.) ir Telšių (3,9 proc.). Kitose apskrityse ūgtelėjo nuo 1,9 iki 3,7 proc.
Per metus (2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, iš jų labiausiai – Telšių (7,4 proc.), Šiaulių ir Kauno (po 7,1 proc.). Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus sparčiausiai augo tose pačiose apskrityse: Telšių (6,8 proc.), Šiaulių ir Kauno (po 6,6 proc.).
Darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėje.
2015 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse – nuo 1 proc. Neringoje iki 8,3 proc. Pakruojo rajone. Per metus (2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis taip pat padidėjo visose savivaldybėse – nuo 1,4 proc. Ukmergės rajone iki 11,8 proc. Kėdainių rajone.
2015 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus (828 EUR) ir Klaipėdos miestų (791,1 EUR) bei Visagino (785,6 EUR) darbuotojai. Mažiausiai įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai uždirbo Šalčininkų (520,8 EUR) ir Zarasų (535 EUR) rajonuose bei Kalvarijoje (539,8 EUR). Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Šalčininkų rajono savivaldybių 2015 m. trečiąjį ketvirtį siekė 307,2 EUR.
Vidutinis darbuotojų skaičius mažėjo
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2015 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1,2 mln. darbuotojų ir, palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu, sumažėjo labai nežymiai – 413 darbuotojų. Tai lėmė mažesnis darbuotojų skaičius Vilniaus, Utenos ir Šiaulių apskrityse (atitinkamai 0,2, 0,3 ir 0,4 proc.). Kitose apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius 2015 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo.
2015 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 35 savivaldybėse, kitose (25) – sumažėjo. Ypač vidutinis darbuotojų skaičius išaugo Neringos (16,2 proc.) ir Palangos miesto (9,7 proc.) savivaldybėse, o labiausia sumažėjo – Kretingos, Zarasų rajonų ir Rietavo savivaldybėse (po 1,5 proc.).
2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. trečiuoju ketvirčiu, vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 2,3 proc. Darbuotojų skaičius padidėjo visose apskrityse, iš jų daugiausia – Panevėžio (3,1 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 2,9 proc.).
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 48 savivaldybėse – nuo 0,2 proc. Šakių ir Ignalinos rajonuose iki 12,2 proc. Kauno rajone. Dvylikoje savivaldybių vidutinis darbuotojų skaičius per metus sumažėjo nuo 0,1 iki 4,1 proc.
Rašyti komentarą