Darbo rinką iš sąstingio judina pačios įmonės

Beje, iki šiol apmokyti specialistus arba kelti jų kvalifikaciją įmonėms reikėdavo savo lėšomis, o nuo sausio per Darbo biržą už tai galės gauti valstybinį finansavimą. Mokslus čia pabaigęs žmogus privalės toje įmonėje dirbti mažiausiai metus.

Trūksta praktinių profesijų

Klaipėdos teritorinės darbo biržos duomenimis, uostamiestyje labiausiai trūksta su uostu susijusių profesijų. Biržos vadovo Mindaugo Skritulsko teigimu, darbdaviai nuolat ieško laivų suvirintojų, korpusų dažytojų, vamzdžių lenkėjų. Klaipėdoje šiuos darbus dažnai atlieka rumunai, rusai, ukrainiečiai. Tuo metu lietuviai tuos pačius su laivų statyba ir remontu susijusius darbus dirba užsienyje.

"Šie darbai reikalauja specifinių žinių, todėl ir pas mus už juos nemažai mokama. Jei specialistas Lietuvoje už tai gauna 5 tūkstančius litų per mėnesį, tai užsienyje jam moka 5 tūkstančius eurų. Natūralu, kad darbuotojas pasirenka emigraciją", - kalbėjo M. Skritulskas.

PAVYZDYS. Kompanijų grupė "Gridin's Group", spręsdama specialistų trūkumo problemą, įkūrė specialų mokymo centrą, kuriame mokymus nuolat vykdo ir Lietuvos policijos specialiųjų operacijų rinktinė "Aras", Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Pasak pokalbininko, šalies mokymo politika neskiria reikiamo dėmesio tam, kokių specialistų labiausiai reikia. Universitetai kaip ruošė, taip ir toliau masiškai ruošia nepaklausių specialybių studentus, nes šie moka didžiulius pinigus už mokslus.

"Pavyzdžiui, statistika rodo, kad sunkiausia dabar pagal specialybę darbą rasti teisininkams ir ekonomistams, o jų kasmet paruošiama ypač daug", - kalbėjo M. Skritulskas.

Jo žiniomis, Lietuvoje žmonės yra gerokai mažiau kvalifikuoti palyginus su kitomis Europos šalimis. Ypač mus lenkia skandinavai. Dėl to kalti ne vien tautiečiai, svarstė pokalbininkas. Prie menko poreikio kelti kvalifikaciją bei prisitaikyti prie situacijos darbo rinkoje esą prisideda ir valstybinės politikos stoka.

[CITATA]

Rado išeitį

Anot kompanijų grupės "Gridin's Group" bendrovės direktorių tarybos pirmininko Aleksandro Gridino, masinė emigracija tik nežymiai palietė jų veiklą.

"Gal taip yra ir dėl to, kad mūsų kompanija jau seniai dirba ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio rinkose. Dirbdami užsienyje, mūsų darbuotojai gauna atitinkamus atlyginimus ir gyvenimo sąlygas, todėl specialistų emigracija praranda tikslą. Vis dėlto laivų statybos specialistų trūkumas uostamiestyje yra problema. Mums visada buvo reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, nes teikiame paslaugas sudėtinguose objektuose, ten, kur reikalingas ir specialus pasiruošimas. Šiai problemai jau seniai ieškome pačių įvairiausių sprendimų. Vienas iš paskutiniųjų - specialaus mokymo centro įrengimas. Jame ruošiame ir perkvalifikuojame mums reikalingus specialistus", - kalbėjo A. Gridinas.

Iš viso šios bendrovės mokymo centre jau buvo surengti 62 IRATA (Tarptautinė pramoninio alpinizmo asociacija) mokymų kursai 600 Lietuvos bei užsienio specialistų iš įvairių šalių - suvirintojams, dažytojams, pastolininkams, pramoniniams alpinistams ir kt.

Reikiamus darbuotojus apmoko ir vienas didžiausių Lietuvos darbdavių - "Maxima LT".

NERUOŠIA. Anot prekybos centrų atstovų, kasininkų Lietuvoje apskritai niekas neruošia, todėl surasti žmogų, turintį patirties ar bent teorinį pasiruošimą, yra keblu. Bendrovės "Maxima LT" sako, jog dažniausiai priimama nepatyrusius žmones, kuriuos apmoko darbo specifikos. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

"Tinkamą darbuotoją surasti nėra paprasta. Kasininkų, kurių mums daugiausia ir reikia, Lietuvoje apskritai niekas neruošia, todėl surasti žmogų, turintį patirties ar bent teorinį pasiruošimą, yra keblu. Dažniausiai priimame nepatyrusius žmones, kuriuos patys ir apmokome darbo specifikos. Nuo pavasario pradžios pradedame ieškoti papildomų darbuotojų dirbti vasarą, taip pat priimame savo darbuotojų vaikus padirbėti parduotuvėse per vasaros atostogas", - pasakojo "Maximos LT" atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.

"Philip Morris Baltic" (PMB) Žmogiškųjų išteklių vadovas, verslo partneris gamybai Eugenijus Petrošius pripažįsta, kad kaip ir kitoms Lietuvos įmonėms, taip ir šiai bendrovei tenka susidurti su struktūriniu nedarbu.

"Kvalifikuotos darbo jėgos, turinčios reikiamas konkrečiam darbui žinias ir kompetencijas, poreikis yra didelis, tačiau pasiūla labai ribota. Be abejo, Lietuvoje yra aukšto lygio specialistų, tačiau natūralu, kad esant nestabiliai ekonominei situacijai, jie nėra linkę lengvai keisti darbdavių arba tai daro tada, kai siūlomos darbo sąlygos bei atlygis yra ženkliai geresni. Emigravusieji papildytų mūsų darbo rinką, ir džiaugiamės, kad tenka sutikti ne vieną kandidatą, ieškantį kelio namo. Įdarbinimo klausimus sprendžiame siūlydami darbo rinką atitinkančius ir patrauklius darbo paketus", - sakė E. Petrošius.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" Personalo skyriaus vadovė Ditė Vėželienė teigia, kad pastarųjų trejų metų laikotarpiu įmonę palikusių žmonių skaičius siekė po 3-6 proc. per metus. Iš jų apie trečdalį teko atleisti dėl įvairių darbo drausmės pažeidimų.

"Tačiau dėl ekonomikos sulėtėjimo 2008-2011 metais ne tik nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas, bet net ir buvo sukurta papildomų darbo vietų. Kai kurias iš jų, beje, užėmė iš emigracijos grįžę žmonės. Per ateinančius 2-3 metus planuojama sukurti dar 30 darbo vietų, kurios bus skirtos naujiems terminalams aptarnauti. Siekdami išvengti situacijų, kai darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų specialistų, patys daug prisidedame prie darbuotojų ugdymo ir laikomės ilgalaikės personalo strategijos, kuri užtikrina nuolatinį žmogiškųjų išteklių atsinaujinimą ir tobulėjimą.

Svarbiausias būsimų darbuotojų šaltinis - kandidatų paieška aukštosiose mokyklose. Kasmet "Begoje" praktiką atlieka apie 10 studentų. Disciplinuoti ir iniciatyvūs studentai po praktikos įdarbinami kompanijoje dokininkais, šaltkalviais remontininkais ir panašiai. Tęsdami studijas, keldami kvalifikaciją ir įgydami patirties, jie tampa inžinerinės techninės dalies specialistais, vėliau - vadovais.

Kitas svarbus personalo rezervo šaltinis - perspektyvių aukštos kvalifikacijos darbininkų rengimas, siunčiant juos mokytis aukštosiose mokyklose ir apmokant už jų studijas. Be to, kompanijoje yra sudaromi pavadavimo planai, kuriuose kiekvienam vadovui numatoma pamaina, besimokančiam ar studijas baigusiam darbuotojui sudaromas karjeros planas, pačioje įmonėje nuolat rengiami mokymai ir kvalifikacijos kėlimo kursai", - pasakojo D. Vėželienė.

Mokymo centrų gali daugėti

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus M. Skritulsko teigimu, mokymo centrai, kuriuos steigia patys verslininkai, tik iš dalies sprendžia problemas, susijusias su situacija darbo rinkoje. Anot jo, tokius centrus gali kurti tik stambios įmonės, nes smulkesnėms tai finansiškai nenaudinga. Būna, jog kai kurių įmonių mokymo centrų specialistų parengimo kokybė ir mokymosi sąlygos kelia abejonių ir Darbo birža sulaukia skundų iš juose besimokančių klaipėdiečių

"Tai nėra masinis reiškinys ir vargu ar tokiu taps, bet mokymo centrų netolimoje ateityje gali daugėti", - teigė M. Skritulskas.

Nuo kitų metų sausio Lietuvoje įsigalios užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimai. Pagal juos keisis profesinio mokymo organizavimo sąlygos. Kitais metais bedarbiai ar įspėti apie atleidimą iš darbo darbuotojai galės patys pasirinkti profesinio mokymosi teikėjus, o teritorinės darbo biržos įsipareigos sumokėti už suteiktą profesinį mokymą. Iki šiol įmonės, savo mokymo centruose apmokiusios specialistus ar kėlusios jų kvalifikaciją, tai darydavo iš savo lėšų, o nuo sausio už tai galės gauti apmokėjimą per Darbo biržą.

"Šis įstatymo pakeitimas bus lyg motyvacija darbuotojams ir darbdaviams, nes pagal sutartį mokslus pabaigęs žmogus privalės toje įmonėje dirbti metus laiko", - pasakojo M. Skritulskas.

Motyvuoja įvairiai

Sena tiesa, kad išsaugoti paruoštus specialistus bendrovėje padeda ne tik atlyginimai, bet ir motyvacinė sistema.

"Dabar gyvenimas verčia vėl telktis į kumštį ir galvoti pirmiausia apie bendrą, tai yra kompanijos, tikslą. Stengiamės visaip palaikyti tokią dvasią - nuolat bendraujame su žmonėmis, raginame išsakyti problemas, kartu jas spręsti. Labai tikiuosi, kad darbuotojai jaučia, jog branginame visus ir kiekvieną - esame jiems lojalūs, stengiamės sudaryti sąlygas kiekvieno tobulėjimui. Tai labai bendražmogiški dalykai, jie reikalauja energijos, bet manau, kad yra efektyvūs motyvacine prasme", - svarstė A. Gridinas.

"Remdamiesi veiklos vertinimo rezultatais, siekiame atlyginti pagal darbuotojo indėlį ir nuopelnus, tad siūlome skirtingas motyvuojančias kintamo atlygio programas. Taip pat nemažą dėmesį skiriame socialinių priedų programoms - sveikatos draudimui, finansinei paramai sporto ir sveikatingumo paslaugoms, transportavimui, darbuotojams subsidijuojama valgykla, yra atostogų bei kiti priedai. Apdovanojimai yra dar viena iš motyvavimo priemonių, taikoma darbuotojams už papildomus nuopelnus, pavyzdžiui, pasiūlytas naujoves, techninius patobulinimus", - pasakojo PMB atstovas E. Petrošius.

"Maximos LT" atstovė ryšiams su visuomene O. Malaškevičienė teigė, jog bendrovė jau apie 10 metų nemokamai maitina dalį įmonės darbuotojų.

"Darbuotojams siūlomos ir kitos motyvavimo priemonės. Rūpinamės ir jų vaikais - gerai besimokantys 5-12 klasių moksleiviai turi galimybę tapti MAXIMALISTAIS ir gauti stipendiją, vasarą atostogauti edukacinėje stovykloje", - pasakojo pokalbininkė.

"Begos" Personalo skyriaus vadovė D. Vėželienė sako, kad nepaisant to, jog vidutinė alga kompanijoje gerokai viršija šalies darbo užmokesčio vidurkį, už individualius darbo rezultatus, iniciatyvą, ypač sėkmingą savo asmeninių sugebėjimų realizavimą prie atlyginimo skiriami atitinkami priedai.

"Siekdama papildomai motyvuoti darbuotojus, įmonė taip pat nuolat investuoja į darbo sąlygų gerinimą, socialinę gerovę - darbuotojai yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, nerūkantiems darbuotojams kas mėnesį mokamas 100 Lt priedas. Be to, yra skiriamos vienkartinės išmokos gimus vaikui, sukūrus šeimą, artimųjų mirties atveju. Įmonė aprūpina mokyklą pradedančius lankyti darbuotojų vaikus mokymosi priemonėmis, sveikina bei apdovanoja asmeninių, visuotinių švenčių proga, kompanijos darbuotojai turi galimybę nemokamai lankyti sporto klubą. Kasmetiniame renginyje pagerbiami daugiau kaip 10 metų kompanijoje išdirbę veteranai", - pasakojo pokalbininkė.

"Kvalifikacija - tai ne diplomas"

Aras MILEŠKA, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas, šalies verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys

Stagnacija darbo rinkoje įsivyravo ne vien dėl krizės, bet ir dėl keistų, pasenusių lietuvių įsitikinimų. Žmonės iki šiol mano, jog kvalifikacija yra įgytas diplomas. Tačiau kvalifikacija - tai rinkos poreikis, o ne tai, ką esi išmokęs ir žinai. Dabar turi išmokti tai, ko reikia šiai dienai. Kita vertus, net ir tokiems imliems specialistams Lietuvoje ne taip jau lengva susirasti darbą. Įmonės nepuola priimti naujų darbuotojų, nes rytojus vis dar miglotas. Viešai paskelbta, kad kitąmet ekonominė situacija prastės, nors buvo momentų, kai atrodė, kad reikalai taisosi. Deja, taip neįvyko.

Mokymo centrai - viena iš išeičių įmonėms, bet taip paruošti kvalifikuotus specialistus gali sau leisti tik didelės įmonės. Tai - papildomos lėšos, juk reikia mokėti dėstytojams, surasti tam tikslui patalpas, kurių nuoma taip pat kainuoja. Tiesa, dar iki krizės kai kurios uosto įmonės tokius centrus buvo įkūrusios, nes neturėjo kitos išeities - tiesiog mokymo įstaigos neparuošdavo reikiamų specialistų.

Kai manęs klausia kokių specialistų uostamiesčiui šiandien labiausiai trūksta, atsakau, kad verslininkų. Juk būtent verslas kuria naujas darbo vietas. Verslininku gali tapti kiekvienas iš mūsų, tačiau tam tikslui pasiekti, pirmiausia reikia išsivaduoti iš kompleksų ir įveikti nepasitikėjimą savimi. Esu įsitikinęs, kad verslumo pagrindus būtina diegti dar vidurinėse mokyklose. Pasitikėjimo savimi ypač trūksta klaipėdiečiams. Tą iliustruoja ir neseniai Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje vykęs projektas "Verslauk", kurį finansavo savivaldybės. Už geriausias verslo idėjas buvo skiriami solidūs piniginiai prizai. Sostinėje savo idėjas pateikė 700 jaunų žmonių, Klaipėdoje - tik 30.