Darbo rinka 2012 metais: paklausiausios profesijos Lietuvoje

2012 m. Lietuvai – tai politikos ir ekonomikos permainų metai.  2012 m. spalio 14 dieną numatomi rinkimai į LR Seimą. Lietuva turi 140 Seimo narių (Latvijoje 100, Estijoje 101) ir virš 30 partijų. Remiantis Seimo pateikta statistika, per 2008 m. lapkričio – 2011 m. gruodžio mėnesius daugiausiai įstatymų ir kitų teisės aktų klausimais pasisakė Andriukaitis V. P. (pasisakyta 1877 kartus), Daukšys K. (1416 kartų), Olekas J. (1197 kartai), Veselka J.(954 kartai). Mažiau kalbėjo Seime Valinskienė I. (16 kartų), Uoka K. (69 kartai), Juknevičienė R.(92 kartus).

Tačiau iki šios dienos nė vienas iš 140-ies nekalbėjo arba mažai užsiminė itin Lietuvai aktualia tema – naujų darbo vietų kūrimas ir aktyvios darbo rinkos politikos formavimas. Todėl 2012 – 2016 m. naujojo Seimo pagrindinis dėmesys turėtų būti nukreiptas į naujų darbo vietų kūrimą, ekonomikos skatinimo priemonių paiešką (šiai dienai nepakanka vien ekonomikos skatinimo plano), pramonės struktūros keitimą (didinat gamybą, kuriant naujus ir inovatyvius sektorius: nanotechnologijų pritaikymą aviacijoje, medicinoje, biologijoje, bioinžinerijoje, chemijoje ir t.t.).

Remiantis Tarptautinio valiutos fondo prognoze, 2012 m., lyginant su 2011 m., realus BVP sumažės Europoje 1,3 karto, Euro zonoje 1,5 karto (Estijoje 1,6 karto), Lietuvoje 1,8 karto, Latvijoje 1,3 karto. Pagal TVF 2012 m. realus BVP didės Bulgarijoje (1,2 karto), Rumunijai (2,3 karto), Jungtinei Karalystei (1,5 karto), Norvegijai (1,5 karto), Kroatijai (2,3 karto), Makedonijai (1,2 karto). Kadangi daugiau kaip 35 % Lietuvos eksporto yra nukreipta į ES, tai verslas turėtų atsižvelgti į šias prognozes ir ieškoti naujų rinkų, kurioms prognozuojami teigiami realaus BVP didėjimo tempai (Norvegija, Bulgarija, Kroatija). Į šias prognozes turėtų atsižvelgti ir gyventojai, ketinantys trumpam išvykti užsidirbti pinigų į užsienį. Geriausiai tam tinkamos šalys yra Skandinavija (Norvegija, Švedija), Jungtinė Karalystė, JAV (sunkiai prognozuojama dėl nestabilios pinigų politikos, bet 2012 m. numatomas darbo rinkos trumpalaikis atsigavimas).

Remiantis www.cv.lt , www.cvonline.lt , www.cvmarket.lt , www.cvbankas.lt internetinių svetainių duomenimis, daugiausiai darbo pasiūlymų 2012 m. Lietuvoje turėtų sulaukti pardavimų srities specialistai (pardavimų vadybininkai, projektų vadovai, prekybos konsultantai), kuriems gali būti pasiūlytas nuo 1500 – 3500 Lt atlyginimas neatskaičius mokesčių. Darbo pasiūlymų netruks IT srities specialistams (daugiau programuotojai, IT analitikai, IT sprendimų ekspertai, duomenų bazių administratoriai), siūlant nuo 2000 – 5000 Lt atlyginimą (priklausomai nuo darbo patirties, kvalifikacijos, įgyvendintų projektų) neatskaičius mokesčių. Truks darbuotojų, kurie galėtų dirbti aptarnavimo srityje (padavėjai, pardavimo konsultantai, pardavėjai), kuriems gali būti pasiūlytas nuo 800 – 2000 Lt neatskaičius mokesčių.

Transporto sektoriuje truks tolimųjų reisų vairuotojų, turinčių bent 1 metų darbo patirtį, kuriems gali būti pasiūlytas nuo 1500 – 4500 Lt atlyginimas (priklauso nuo patirties). Paklausūs bus darbuotojai, kurie mokės keletą užsienio kalbų (norvegų, kinų, vokiečių). Kadangi 2012- 2015 metais Lietuvos ekonomiką iš duobės kels eksportas, tai įmonės, kurios orientuojasi į užsienio rinkas, ieškos specialistų, galinčių ir mokančių ne vieną užsienio kalbą. 2012 metais darbo rinką Lietuvoje šiek tiek pajudins „Lidl“ prekybos centrai, kurie planuoja aktyviau veiklą pradėti vasario – kovo mėnesį.

Per 2012 – 2013 metus į Lietuvą planuoja sugrįžti rusų aviakompanija „Aeroflot“ (jei bus pasiūlytos tinkamos sąlygos iš vyriausybės pusės). Todėl gali atsirasti keletą darbų pardavimų vadybininkams, aptarnavimo srities specialistams, skrydžių įgulai (orlaivio palydovėms, lakūnams – priklausomai nuo įmonės poreikių).

Dėl didelio neapibrėžtumo ekonomikoje, sunkiau yra pritraukti užsienio investicijas į Lietuvą bei pasikviesti užsienio įmones, todėl 2012 – 2016 metų laikotarpiui vyriausybė turėtų skirti maksimalų dėmesį darbo rinkai, skatindama naujų darbo vietų kūrimąsi. Tam būtinos valstybės investicijos, siekiant kurti aukštųjų technologijų sektorius.

Mažinti biudžeto deficitą ir didinti mokesčius reikėtų ekonomikos pakilimo metu (klestint ekonomikai mokesčių ir taip bus surinkta daugiau, o padidėję mokesčiai nebus našta verslui), o ekonomikai užstrigus (trypčiojant vietoje – dabartinė situacija), būtinos investicijos, kurios per mokesčių mechanizmą atsipirks per ilgesnį laiko tarpą.