Darbo kodekso pakeitimai: 10 dalykų, kuriuos būtina žinoti kiekvienam

Ministerija tikina, kad, patvirtinus naująjį socialinį modelį, bus sukurta 85 tūkst. naujų darbo vietų ir iki 7 proc. sumažės nedarbo lygis. Esą lankstesni darbo santykiai - drąsiau steigiamos naujos darbo vietos. Primenama, kad Estija, nuo 2009 m. padidinusi darbo santykių lankstumą, sparčiai padidino užimtumą ir jos nedarbo lygis 2014 m. siekė 7,4 proc. Latviai pernai irgi ėmėsi kurti lankstesnius darbo santykius.

Tvirtinama, kad dėl siūlomo mažesnio darbo jėgos apmokestinimo, lankstesnio darbo santykių reguliavimo ir lengvatų mažoms įmonėms tapsime patrauklesne šalimi investuotojams - o tai reiškia naujas darbo vietas, geresnius atlyginimus dėl didėjančios konkurencijos darbo rinkoje. Kol kas investuotojai kaip pagrindinę kliūtį investuoti Lietuvoje įvardija nelankstų ir dabartiniam laikotarpiui nepritaikytą darbo santykių reglamentavimą.

Darbuotojams numatyta 60 naujų teisių. Pavyzdžiui, kad auginant vaiką būtų galima reikalauti dirbti ne visą darbo dieną.

Būtų lengviau kurti savo verslą, nes siūloma mažinti biurokratinę ir administracinę naštą. Be to, anot ministerijos, mažesni administraciniai kaštai, paprastesnė darbuotojų samdymo, o nepasisekus verslui ar prasidėjus krizei - paprastesnė atleidimo tvarka padės drąsiau kurti daugiau naujų darbo vietų.

Naujasis modelis siūlo lankstesnę darbo santykių ir darbo grafiko sistemą, kuri lengviau leidžia suderinti šeimą ir karjerą, nes darbo laikas derinamas pagal savo poreikius. Pavyzdžiui, galėtų būti keičiamos poilsio dienos - tuomet du tėvai gali dalytis vaikų priežiūrą skirtingomis dienomis ir kartu turėti darbą.

Tvirtinama, kad socialinis modelis labiau apsaugotų žmones, netenkančius darbo. Šiuo metu Darbo kodekse įtvirtinta darbuotojų apsauga realybėje beveik netaikoma, o siūloma įtvirtinti trumpesnį įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą ir mažesnę, bet garantuotą išmoką.

Pasak ministerijos, turėdami mažiau grėsmių ir patirdami mažesnius kaštus, darbdaviai galės mokėti didesnius atlyginimus.

Pirmą kartą siūloma įdiegti automatinį pensijų indeksavimą, susietą su realiomis šalies ekonomikos galimybėmis, tai leis nuosekliai didinti pensijas ir kartu palaikyti socialinio draudimo biudžeto balansą.

Automatinis indeksavimas reiškia, kad pensijos bus didinamos kasmet įstatymu nustatytu laiku pritaikius indeksavimo koeficientą, taip pat apskaičiuotą pagal įstatymo nustatytas griežtas taisykles. Tai nebebus vienašališkas Vyriausybės sprendimas, todėl nebus galimybių priimti politizuotus sprendimus. Koeficientas bus taikomas visai gaunamai pensijai, todėl pensijos padidėjimas visada bus aiškus ir lengvai apskaičiuojamas.

Darbo ginčai, ilgai vykę teismuose, būtų operatyviai sprendžiami darbo ginčų komisijose. Jos jau esą pasiteisino kaip labai geras, operatyvus, nebrangus problemos sprendimas - 70 proc. ginčų komisijoms pateiktų ginčų išspręsta, tik apie 2 proc. yra apskundžiama.

Socialinis modelis, anot ministerijos, rūpinasi visais darbuotojais, o profesinės sąjungos atstovauja apie 8 proc. darbuotojų. Be to, naujajame modelyje siūloma ir apsauga profsąjungoms: ne tik darbuotojų atstovų išrinkimo laikotarpiui, bet ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos.

Faktas

Profsąjungos socialinio modelio atžvilgiu laikosi kitokios pozicijos, todėl rugsėjo 10-ąją prie Seimo rengia mitingą (leidimas išduotas 2 tūkst. žmonių) „Baudžiavai darbe - NE! Prieš darbuotojų garantijų mažinimą“.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“