Darbo biržoje startuos nauja "vaučerinė" mokymų sistema

Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos, kurioms trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, paskatins tikslinį bedarbių mokymąsi ir įdarbinimą. Jei joms pritars ir Seimas, Lietuvos darbo biržoje bus įdiegta nauja sistema, kuri suaktyvins valstybės, darbdavių ir bedarbių bendradarbiavimą, siekiant konkretaus tikslo – paruošti žmogų dirbti konkretų darbą konkrečioje darbo vietoje ir jį įdarbinti. Pretenduoti į tokius kursus galės ne vien registruoti bedarbiai, bet ir apie atleidimą įspėti žmonės.

Tokiu būdu įdarbintą žmogų darbdavys įsipareigotų išlaikyti darbo vietą ne trumpiau nei vienerius metus, o bedarbis – joje dirbti ne trumpiau nei pusę metų. Ši vadinamoji „vaučerinė“ sistema skatins žmones mokytis turint konkretų tikslą – įsidarbinti, o darbdaviams – parengti darbuotojus pagal savo poreikius.

Todėl nuo šiol profesiniam mokymui skiriamos lėšos bus naudojamos efektyviau ir kur kas daugiau bedarbių įsidarbins iškart po profesinio mokymo. Šiuo metu bedarbių profesinis mokymas organizuojamas, nesusiejant jo su konkrečiu įsidarbinimu ar atsirasiančiomis laisvomis darbo vietomis, o pagal numanomą poreikį.

Tuo tarpu minėtuose pakeitimuose siūloma, kad bedarbiams ar įspėtiems apie atleidimą darbuotojams profesinis mokymas būtų organizuojamas tada, kai žmonės pretenduotų įsidarbinti į konkrečias laisvas darbo vietas. Tokiais atvejais tarp bedarbio, darbo biržos ir darbdavio būtų pasirašoma trišalė sutartis, o bedarbis, kuriam bus organizuojamas profesinis mokymas, pats galės pasirinkti, kur bus mokomas.

Siūloma, kad nuo šiol profesinio mokymo teikėju galėtų būti ne tik profesinio mokymo įstaiga, bet ir darbdavys, kuris nori įdarbinti bedarbį, prieš tai patobulinęs jo kvalifikaciją. Pavyzdžiui, jei bedarbis siekia įsidarbinti vienoje iš medienos pramonės įmonių, mokymus, kurių metu jis bus ruošiamas darbui tokioje srityje, jis galės pasirinkti būtent šios srities įmonėje.

Pagal naująją sistemą profesinis mokymas būtų organizuojamas ir tiems bedarbiams, kurie yra pasirašę sutartį su teritorine darbo birža ir įsipareigoję baigę mokymus pradėti savarankišką veiklą, kuria versis ne trumpiau nei pusę metų. Trečiu atveju profesinį mokymą siūloma organizuoti pagal Lietuvos darbo biržos atliktas darbo rinkos prognozes, kuriose ji nustatytų, kad darbo rinkoje atsiras naujų darbo vietų ir šių darbo vietų neužpildys švietimo įstaigų planuojami parengti specialistai.

Tokie profesiniai mokymai būtų finansuojami iš Užimtumo fondo, valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų, darbdavio lėšų ar kitų šaltinių.

Tais atvejais, jei profesinis mokymas būtų nutrauktas, o tam skirtos lėšos dalinai arba pilnai panaudotos, patirtas išlaidas teritorinei darbo biržai turėtų padengti tie asmenys, dėl kurių kaltės, be svarbios priežasties, jis buvo nutrauktas.

Be to, siūloma, kad bedarbiui būtų sudaryta galimybė skirti ne tik lėšas, kuriomis būtų padengtos profesinio mokymo išlaidos, bet ir skiriama stipendija, esant poreikiui dengiamos kelionės, apgyvendinimo ir privalomąjį sveikatos tikrinimo išlaidos.