Darbas, vertas milijono

Darbas, vertas milijono

Ar esate kada nors susimąstę apie samdomą darbą įmonėje, nesvarbu, Lietuvoje ar užsienyje, kur padirbėję ketverius metus galėtumėte pradėti rimtai domėtis planais per atostogas nuskristi kad ir į mėnulį? Ir aš kalbu visiškai rimtai. Kaip vieniems kelionė į mėnulį gali pasirodyti visiškas absurdas, taip kiti dar mažiau įtikinama laiko galimybę kada nors dirbti samdomą darbą.

Vienas tokių, populiariausio ir puikiai visiems pasaulyje žinomo socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas galės pasigirti padėjęs kai kam įgyvendinti abu prieš tai minėtus tikslus. Keletas jo darbuotojų, nuo grafikos inžinieriaus iki „Facebook“ biuro aplinką papuošusio grafičių meistro, netrukus ketina užsisakyti kelionę į kosmosą ir prisijungti prie pirmųjų 85 žmonių pasaulyje, už 200 000 JAV dolerių užsisakiusių tokią pramogą. Tarp jų – Angelina Jolie, Michaelis Schumacheris ir pats Virgin Galactic įkūrėjas Richardas Bransonas.

Bet šį kartą ne apie juos, o apie Marką Zuckerbergą ir Harvardo universiteto bendrabutyje sukurtą „Facebook“. Žmogų, kuris kas trečiam savo darbuotojui jau šį pavasarį padės tapti milijonieriumi, o didžiajai daliai likusių kolegų iki šios ribos trūks taip pat visai nedaug. Tai įvyks iš karto po didžiausios visų laikų informacinių technologijų kompanijų (IT) viešosios akcijų emisijos, per kurią įsigyti dalį „Facebook“ akcijų ir tapti bendraturčiais galėsime kiekvienas iš mūsų.

Atlygis akcijomis

Nuo pat įkūrimo 2004 metais daugumai iš dabartinių 3200 kompanijos darbuotojų atlygis už darbą buvo mokamas ne, kaip įprasta, grynaisiais pinigais, o įmonės akcijomis, nes veiklos pradžioje M. Zuckerbergas paprasčiausiai neturėjo pakankamai resursų išlaikyti augančio darbuotojų skaičiaus. Planuojama, jog išplatinus „Facebook“ akcijas pavyks surinkti apie 5 milijardus JAV dolerių, už kuriuos bus investuojama į naujus projektus, plėtrą ir, tikėtina, ateityje dėl to didės pelnas, iš kurio dalies akcininkams vėliau būtų mokami dividendai. Tačiau techninius dalykus šį kartą palikime nuošalyje.

Nepalyginamai svarbesnis (ir didesnis) už 5 mlrd. skaičius yra 100 mlrd. Būtent tiek turėtų būti verta visa „Facebook“ kompanija, sėkmingai išplatinus akcijas Niujorko biržoje šią gegužę. Net jei ir labai nepasisektų ir būtų surinkta „tik“ 75 mlrd., „Facebook“ akcijų vertė vis tiek pralenktų tokias milžines kaip „Boeing“ arba „Ford“. Tą pačią akimirką per tūkstantį įmonės darbuotojų iš karto taps milijonieriais. Tiesa, milijonieriais „ant popieriaus“, mat išsigryninti savo turtą, pardavę akcijas, jie turės galimybę tik po pusmečio. Pats M. Zuckerbergas turėtų praturtėti apie 28 mlrd. JAV dolerių ir dar šiemet patekti tarp dešimties turtingiausių pasaulio žmonių.

Štai jums paprastas pavyzdys: analitikų vertinimu, „Facebook“ iš viso turėtų sudaryti apie 2,5 mlrd. vienetų įmonės akcijų. Jeigu kompanija bus verta 100 mlrd. JAV dolerių, vienos akcijos kaina turėtų siekti 40 dolerių. Tikra istorija ir tikras inžinierius, kurį pastarosiomis dienomis galima išvysti dalijantį interviu vienai po kito JAV televizijai: inžinieriui, turinčiam 15 metų patirties, prieš keletą metų M. Zuckenbergas kartu su tuomet kukliu baziniu atlyginimu pasiūlė teisę ateityje įsigyti 65 000 akcijų po 6 dolerius už vieną. Vėliau buvo nutarta padidinti įstatinį akcijų kiekį penkis kartus.

Taigi šių metų pabaigoje, pardavęs investiciją numatoma rinkos kaina, jis atgautų visai padorų 13 mln. dolerių (iki mokesčių) uždarbį už trejus metus grynaisiais. Tačiau klausimas, ar jam ir tūkstančiui kitų darbuotojų verta šias akcijas parduoti nieko nelaukiant?

Facebook valstybė

To, kokius stebuklus „Facebook“ išdarinėja pastaruoju metu, galėtų pavydėti absoliuti dauguma bet kokio plauko pasaulio verslų ir jų vadovų. Statistika rodo, jog 845 milijonai vartotojų kasdien „Facebook“ socialiniam tinklui vidutiniškai skiria 1 iš 7 minučių, praleistų internete apskritai.

Jeigu vartotojų (arba klientų, arba gyventojų, kaip pažiūrėsite) skaičių prilygintume pasaulio valstybėms, socialinio tinklo auditorija pagal dydį nusileistų tik Kinijai ir Indijai. Ir tai ne pabaiga. Kinijoje „Facebook“ rinka sudaro lygiai 0 proc. Šioje šalyje jis uždraustas dėl politinių priežasčių, tačiau ateityje M. Zuckenbergas nepraranda vilties susitarti su visagaliais funkcionierius. Kad susikalbėtų su pastaraisiais asmeniškai, dėl to jis dabar netgi pradėjo mokytis mandarinų kalbos.

Japonija ir Pietų Korėja taip pat dar ne itin aktyviai spaudžia „like“, ir šiose šalyse aktyvesnio naujų vartotojų augimo tikimasi artimiausioje ateityje. Taip pat, ar žinojote, jog funkciją „upload a picture“ kasdien naudoja per 250 mln., arba beveik kas trečias „Facebook“ aktyvus narys. Na ir, žinoma, „Facebook“ plėtrai didžiulės įtakos turės kaip ant mielių auganti socialinio marketingo paklausa.

Ji ne tik prisidės plečiant naujųjų vartotojų rinką, tačiau taip pat sutrumpins kelią reklamai, įmonių gaminiams bei padės paslaugoms žymiai efektyviau pasiekti tikslinę auditoriją, ir netrukus pakeis įprastus komercijos metodus. Stebėdamas tai, kokiu tempu ši sritis vystosi ir kokį pagreitį įgauna, net neabejoju, jog po keleto metų dabartiniai devintokai turės galimybę mokytis socialinių tinklų rinkodaros aukštosiose mokyklose. Tai dar vienas neabejotinas „Facebook“ nuopelnas.

Pabaigai, apie „Facebook“ ir fenomenalią Harvardo studento idėją savaip pakeisti pasaulį jau kuriamos legendos: „Ar žinojote, jog vakar, dėl hakerių (programišių) padarytos žalos „Facebook“ JAV buvo nepasiekiamas net keletą valandų. Šiandien nustatyta, kad per jas šalies darbuotojų produktyvumas išaugo 159 proc.“

Beje, „Facebook“ planuose po išėjimo į biržą – naujų darbuotojų paieška. Vietų skristi į kosmosą taip pat dar yra likusių...

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder