Dalia Grybauskaitė: užsieniečių įdarbinimas turi atitikti valstybės ir verslo interesus

Šis įstatymas atitinka verslo poreikius ir šiuolaikinės globalios ekonomikos sąlygas, atveria naujų galimybių Lietuvoje kurti inovatyvų verslą, palengvina aukštos kvalifikacijos darbuotojų užsieniečių, kurių trūksta šalies verslui, įdarbinimą, nustato palankesnes sąlygas Lietuvoje įsidarbinti investuotojams, įmonių vadovams ir studentams.

Tačiau viena įstatymo nuostata atveria kelią fiktyvių įmonių steigimuisi, nelegaliam darbui ir galimai sukuria sąlygas nesąžiningai konkurencijai.

Iki šiol leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gavę, o po metų pratęsti norintys trečiųjų šalių verslininkai turėjo užtikrinti, kad vykdo realią veiklą, būti įdarbinę ne mažiau kaip tris Lietuvos piliečius ar nuolat Lietuvoje gyvenančius asmenis bei būti sukaupę atitinkamą kapitalo vertę. Seimo priimta įstatymo nuostata panaikino šiuos reikalavimus užsieniečiams, norintiems pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje, - tai reiškia, kad nuo šiol leidimas gyventi mūsų šalyje tokiems asmenims bus pratęsiamas automatiškai be jokių papildomų sąlygų ar saugiklių.

Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad tokia įstatymo nuostata atveria kelią piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka, sukuria sąlygas į mūsų šalį bei Šengeno erdvę lengvai atvykti ir pavojingiems asmenims.

Pasak Prezidentės, ši įstatymo nuostata sudarys galimybes trečiųjų šalių piliečiams steigti fiktyvias įmones vien tam, kad gautų leidimą gyventi Lietuvoje ir judėjimo Šengeno zonoje laisvę.

Lietuva yra tranzitinė valstybė ir prieš keletą metų įvedus saugiklius, apsunkinančius kelius steigti fiktyvias įmones, sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, pirmą kartą kreipiantis dėl jų išdavimo teisėtos veiklos pagrindu, sumažėjo keturis kartus - nuo 4278 iki 888 per metus. Todėl ši įstatymo nuostata leistų trečiųjų šalių piliečiams vėl steigti fiktyvias įmones ir pasinaudojant teisine spraga gauti leidimus gyventi Lietuvoje.

Taip pat įstatymo nuostata iškraipo ir sąžiningą konkurenciją bei sukuria diskriminuojamas sąlygas verslui. Naujai įsisteigti norinčioms trečiųjų šalių piliečių įmonėms bus taikomi reikalavimai, tuo tarpu seniau rinkoje veikiančių savininkams, siekiantiems pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje šios įmonės veiklos pagrindu, panaikinami net ir minimalūs kriterijai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybė turi įpareigojimą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Todėl Prezidentė siūlo pakeisti šią įstatymo nuostatą taip, kad ji atitiktų valstybės saugumo interesus ir sudarytų sąlygas kurti ekonominę naudą valstybei.