D. Arlauskas: galima rengti ieškinius "Ernst & Young Baltic" ir susigrąžinti dalį „Snore" prarastų pinigų

Plačiajai visuomenei mažai girdėta institucija - Audito ir apskaitos tarnyba - vos per kelis mėnesius padarė tai, ko nuo praėjusių metų lapkričio nenuveikė Seimas, Generalinė prokuratūra ar kitos žinybos, kurių reikalas - domėtis valstybės interesais. Dar šių metų birželio pabaigoje ši tarnyba paskelbė savo ekspertų išvadas, kad 2010 metų "Snoro" finansinių ataskaitų auditą atlikusi žinoma bendrovė "Ernst & Young Baltic" dirbo tik banko, bet ne jo klientų naudai.

Nors nuo Audito ir apskaitos tarnybos ekspertų išvadų pateikimo jau praėjo daugiau nei du mėnesiai, kaltu buvo pripažintas ir nubaustas vien pats auditorius Ramūnas Bartašius. Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos auditorių rūmai panaikino jo auditoriaus pažymėjimą, t.y. nušalino nuo tokios veiklos.

"Mūsų tarnyba nustatė, kad "Snorą" auditavusi "Ernst & Young Baltic" nesilaikė vieno iš pagrindinių audito darbo kriterijų - skepticizmo principo, taip pat neatliko visų tarptautinių audito standartų numatomų procedūrų, - "Respublikai" sakė Audito ir apskaitos tarnybos direktorius Audrius Linartas. - Ekspertų nuomone, "Snoro" audito išvada buvo klaidinga, tad kartu buvo klaidinami ir šio banko klientai. Auditorius privalėjo iki galo patikrinti visus "Snoro" sandorius, skeptiškiau vertinti banko pateikiamą informaciją, tikrinti, ar ji yra pagrįsta ir teisinga".

Audito ir apskaitos tarnybos pateiktos išvados, "Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko teigimu, yra pagrindas Lietuvos institucijoms rengti ieškinius bendrovei "Ernst & Young Baltic" ir taip susigrąžinti bent dalį prarastų pinigų.

Tiesa, pasak D. Arlausko, tokia galimybė, pasirodo, yra "visiškai naujas klausimas" "Snoro" kreditorių komiteto pirmininkei Aurelijai Mažintienei. Prokurorai kol kas taip pat nesirengia tirti, ar auditoriai teikė klaidingą informaciją visuomenei apie tikrąją "Snoro" būklę, nors banko veikla buvo sustabdyta dar 2011-ųjų lapkričio 16 dieną.