Cvmarket: šiuo metu vyresni nei 45 metų kandidatai domina tik tuo atveju, jei nepavyksta rasti jaunesnių
Pasak specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovės Raimondos Tatarėlytės, pakantumas amžiui ypač priklauso nuo darbo pozicijos. Jei tai daug patirties ar ryšių reikalaujančios pareigos - vyresnis amžius netgi geriau, bet jei darbdavys įsitikinęs, kad pareigoms vykdyti reikia energijos, mobilumo ir motyvacijos, greičiausiai bus renkamasi iš jaunesnių. Požiūris į kandidato amžių priklauso ir nuo kompanijoje dirbančių asmenų amžiaus. Jei kolektyvas jaunas, ir pretendento bus ieškoma jaunesnio. Jei darbuotojai vyresnio amžiaus, didesnių šansų įsidarbinti turės vyresnis pretendentas. Paklausiausi darbo rinkoje 25-45 metų asmenys.
Apklausos duomenimis, šalies darbo rinkoje populiariausi pardavimo specialistai, didėja statybos profesionalų paklausa, o edukologijos, teisės ir turizmo sektoriaus profesionalai darbą randa vis sunkiau.
R. Tatarėlytės teigimu, populiariausiais lieka pardavimo specialistai, vis dažniau dairomasi turinčių techninį išsilavinimą pardavėjų. Taip pat juntamas padidėjęs statybos specialistų (statybos vadovų, architektų, inžinierių) poreikis. IT specialistų (ypač siauros specializacijos), finansų analitikų paklausa išlieka stabili. Šalyje aktyviai steigiantis užsienio įmonių skambučių centrams, auga aptarnavimo specialistų, ypač mokančių retesnes kalbas, poreikis.
Rinkoje gausėja ieškančių ir nerandančių darbo edukologijos, teisės specialistų. Mažiau galimybių susirasti darbą dabar turi ir turizmo sektoriaus profesionalai. Pagal pretendentų amžių, tarp ieškančių darbo didžiąją daugumą sudaro 25-40 metų amžiaus žmonės.
"Darbdaviai vertindami pretendento kvalifikaciją, vis labiau atsižvelgia į jo asmenines savybes, ne tik į turimus diplomus. Tačiau apie 90 proc. darbdavių vis dėlto pageidauja, kad ieškomas specialistas turėtų aukštąjį išsilavinimą", - sakė R. Tatarėlytė.
Padaugėjo ir verslininkų, pageidaujančių, kad darbuotojas būtų dirbęs su konkrečiu produktu arba kreipiančių dėmesį, kokio dydžio kompanijoje jis dirbo iki tol. Paprastai iš to paties sektoriaus atėjęs kandidatas, turintis naudingų ryšių, tikslinių įgūdžių, ir galintis pasidalinti konkrečiais pasiūlymais bei įžvalgomis viliojamas didesniu atlyginimu.
Truputį kinta ir kandidato patikrinimo seka. Visų pirma analizuojamas jo pateiktas gyvenimo aprašymas, kalbamasi su pretendentu, žiūrimos jo pateiktos rekomendacijos ir duomenys, esantys internete. Jei asmuo pretenduoja į itin atsakingas pozicijas - gyvai bendraujama su jo ankstesniais darbdaviais. Beje, asmens "buvimas" internete itin svarbus marketingo, viešųjų ryšių specialistams, todėl gali kilti problemų, jei toks asmuo neturi savo paskyrų socialiniuose tinkluose arba šiuose tinkluose elgiasi netinkamai.
"Keičiasi ir darbuotojų požiūris į įmonę, kurioje jie dairosi darbo. Vis daugiau dėmesio kreipiama į atmosferą įmonėje, vadovo vertinimą, darbo aplinką" ,- teigė cvmarket.lt atstovė.
Pagerėjo ir gyvenimo aprašymų, kuriuos siuntinėja ieškantys darbo, informatyvumas. Pareigų pavadinimas ir jų turinys neretai gerokai skiriasi, todėl darbdaviui patinka, kai CV nurodomos ne tik konkrečios pareigos, bet ir atsakomybės. Tačiau beveik devyni iš dešimties gyvenimo aprašymų būna su gramatinėmis, stiliaus klaidomis. Į raštingumo trūkumą darbdaviai žiūri įvairiai: kai kuriems tai ne kliūtis, kiti iš karto atsisako tokios kandidatūros. Ypač jei darbas susijęs su rašytine komunikacija. Pagal klaidas gyvenimo aprašymuose pirmauja jauni darbo ieškotojai.
Nors dėl paaštrėjusių Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) santykių rimtesnių pokyčių Lietuvos darbo rinkoje nejaučiama, darbuotojų paieškos specialistai teigia, kad dabar įmonėms reikia mažiau specialistų, mokančių rusiškai. Ukrainos rytuose vykstantis karas didelės įtakos specialistų pasiūlai Lietuvoje taip pat kol kas neturėjo. Iš Ukrainos sulaukiama tik pavienių gyvenimo aprašymų, ukrainiečiai su lietuviais labiau konkuruoja ne dėl specialistų pozicijų. Netrukus realybe virsiantys pabėgėliai iš Sirijos ir kitų egzotiškų kraštų taip pat didelių pokyčių Lietuvos darbo rinkai greičiausiai neatneš. Dėl kalbos barjero, taip pat ES nepripažįstamų diplomų tikėtina, kad imigrantai pretenduos daugiausia į darbininkiškas pozicijas statybos ir žemės ūkio sektoriuose.
Rašyti komentarą