Cepelinai liks tik prisiminimuose

Bai­mės, jog pri­trūk­si­me lie­tu­viš­kų bul­vių, pa­sak Kė­dai­nių ra­jo­no ūki­nin­ko Vid­man­to Gir­dzi­jaus­ko, kas­met ap­so­di­nan­čio apie 100 hek­ta­rų lau­kų vien bul­vė­mis, tik­rai pa­grįs­tos. Dar­žo­vių au­gin­to­jai įspė­ja, jei vals­ty­bės po­žiū­ris į šį sek­to­rių ne­si­keis, lie­tu­viai ce­pe­li­nus greit virs tik iš len­kiš­kų ar olan­diš­kų bul­vių.

Ne­ly­gi kon­ku­ren­ci­ja

„Kiek­vie­nais me­tais Eu­ro­po­je jau­čia­mas bul­vių sty­gius. Lie­tu­viš­kos bul­vės į Ang­li­ją, Suo­mi­ją, Ru­si­ją ke­lia­vo. La­bai leng­va už­sie­nio ša­lims įvež­ti mums bul­ves pi­giau, kai jų ša­ly­se gau­na­mos net 4 kar­tus di­des­nės su­bsi­di­jos. O lie­tu­viai tu­ri kon­ku­ruo­ti kaip ly­gia­ver­čiai. Juk ne­są­mo­nė“, – ap­mau­dą lie­jo V. Gir­dziaus­kas. Jį pik­ti­na tai, kad dar­žo­vių ir vai­sių sek­to­rius kaž­ko­dėl pa­lik­tas nuo­ša­ly­je.

„2013-ie­siems cuk­ri­niai run­ke­liai bu­vo įra­šy­ti į prio­ri­te­tų są­ra­šą, taip pat pie­nas, mė­sa, jiems yra nu­sta­ty­tas PVM su­ma­ži­ni­mas. O dar­žo­vėms ir vai­siams, ku­rie re­ko­men­duo­ja­mi ir mo­kyk­loms, ir dar­že­liams, kaž­ko­dėl nie­ko“, – keis­tu val­džios po­žiū­riu į dar­žo­vių au­gin­to­jus ste­bė­jo­si ūki­nin­kas.

Val­džiai ne­rū­pi

Jis tei­gė, jog jei Lie­tu­vos val­džia ir to­liau de­monst­ruos to­kį abe­jin­gu­mą dar­žo­vių ir vai­sių au­gin­to­jams, šiam sek­to­riui Lie­tu­vo­je iš­kils rea­li grės­mė iš­nyk­ti.

„Ta­da val­gy­si­me mo­di­fi­kuo­tas dar­žo­ves, vel­niai ži­no kaip ap­dirb­tas. O ką mes val­go­me šian­dien? Kas pi­giau. Kiek­vie­nas pre­ky­bos tink­las kai­no­mis orien­tuo­ja­si į pir­kė­ją, nes mū­sų pir­kė­jo per­ka­mo­ji ga­lia men­ka. Šian­die­ni­niai val­gy­to­jai dau­giau­sia stu­den­tai ir se­ne­liai, nes ki­ti emig­ra­vę“, – aiš­ki­no V. Gir­dzi­jaus­kas.

Ūki­nin­ko tei­gi­mu, ab­sur­diš­ka ir tai, jog tiek tech­ni­nių kul­tū­rų, tiek dar­žo­vių au­gin­to­jams de­ga­lų li­mi­tas – vie­no­das.

„Dar­žo­vių au­gin­to­jai, pa­ly­gin­ti su grū­dų au­gin­to­jais, tu­ri 5-6 kar­tus dau­giau že­mės dir­bi­mo pro­ce­dū­rų. Ly­giai tas pa­ts, jei kal­bė­si­me apie in­ves­ti­ci­jas. Šian­dien bul­vių sėk­los kai­na 1,50 li­to. Vie­nam hek­ta­rui rei­kia to­nos be­chlo­rių trą­šų – jų kai­na dau­giau kaip 2000 li­tų. Vien sėk­la ir trą­šos hek­ta­rui kai­nuo­ja dau­giau kaip 5000 li­tų, o kur pa­so­di­ni­mas, že­mės ap­dir­bi­mas, ra­vė­ji­mas, ka­si­mas, rū­šia­vi­mas, san­dė­lia­vi­mas – ma­žiau­siai 10 tūks­tan­čių li­tų in­ves­ti­ci­ja. O vie­nam hek­ta­rui grū­dų už­ten­ka ir 1000 li­tų in­ves­ti­ci­jų“, – fak­tus bė­rė ūki­nin­kas.

Per­ka­me len­kiš­kas

Lie­tu­vos dar­žo­vių au­gin­to­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rė Zo­fi­ja Ci­ron­kie­nė tei­gė, jog rin­ko­je lie­tu­viš­kų bul­vių ni­šą sėk­min­gai užė­mė len­kiš­kos bul­vės.

Pa­sak Z. Ci­ron­kie­nės, dėl tai­ko­mų rei­ka­la­vi­mų la­biau­siai nu­ken­tė­jo bul­vių sėk­li­nin­kys­tės sek­to­rius.

„No­riu pa­brėž­ti, jog mū­sų dar­žo­vių au­gin­to­jai ne tik griež­tai kont­ro­liuo­ja­mi, bet ir už pro­duk­ci­jos pa­tik­ras, ty­ri­mus, mo­ka di­džiau­sius įkai­nius. Tai bul­vių sa­vi­kai­ną dar la­biau pa­di­di­na, o kar­tu ir jų kon­ku­ren­cin­gu­mą rin­ko­je, – tei­gė pa­šne­ko­vė. – Tiems, ku­rie tu­ri grū­dų ūkį, ge­ro­kai pa­pras­čiau. Jiems ma­žes­ni rei­ka­la­vi­mai, ma­žiau pa­tik­rų.“

Z. Ci­ron­kie­nė ak­cen­ta­vo, jog pre­ki­nės ko­ky­bės bul­ves, to­kių, ko­kių rei­kia pir­kė­jui, ga­na sun­ku išau­gin­ti.

„Tai­gi, ūki­nin­kai trau­kia­si iš bul­vi­nin­kys­tės, lau­kus grū­dais už­sė­ja, tuo la­biau kad grū­dų kai­nos pa­sta­rai­siais me­tais yra ne­blo­gos“, – kal­bė­jo ji.

And­rie­jus STAN­ČI­KAS, Že­mės ūkio rū­mų pir­mi­nin­kas:

– Ar vi­suo­me­nės su­si­rū­pi­ni­mas, kad grei­tai ne­be­tu­rė­si­me lie­tu­viš­kų bul­vių, pa­grįs­tas?

– Bent Lie­tu­vos gy­ven­to­jams sa­viems po­rei­kiams bul­vių bus išau­gin­ta. Mū­sų ša­ly­je yra ga­na stip­rūs spe­cia­li­zuo­ti bul­vi­nin­kys­tės ūkiai, į ku­riuos daug in­ves­tuo­ja­ma.

– Ne­nu­tiks taip, kad bul­ves iš­siau­gin­si­me sa­vo reik­mėms, o par­duo­si­me už­sie­niui vien to­dėl, kad jis pa­siū­lo ge­res­nę kai­ną?

– Aiš­ku, ga­li­ma to­kią prie­lai­dą da­ry­ti, ta­čiau, pa­vyz­džiui, Ru­si­jos rin­kai bul­ves au­gi­na ir ki­tos ša­lys. Ge­ro­kai iš­plės­ti bul­vių au­gi­ni­mo plo­tus mū­sų ša­ly­je nė­ra ga­li­my­bių. Jei­gu bū­tų iš­vys­ty­tas bul­vių per­dir­bi­mo sek­to­rius, tar­ki­me, tech­ni­nio krak­mo­lo ga­my­ba, ta­da bū­tų ki­ta kal­ba.

– Kas le­mia bul­vių kai­ną?

– Le­mia tai, ko­kios ap­lin­kui rin­kos. Šių me­tų bul­vių der­lius Va­ka­rų ša­ly­se ne­bu­vo la­bai ge­ras. Kai kur der­liaus lie­tūs ne­lei­do nuim­ti. O mū­sų bul­vi­nin­kams rin­kos bu­vo pla­tes­nės ir, be abe­jo, dėl to su­si­da­rė bul­vių sty­gius. Bul­vi­nin­kys­tės sri­ty­je di­de­lių pro­ble­mų ne­tu­rė­tų bū­ti, kur kas di­des­nė pro­ble­ma yra kiau­li­nin­kys­tės sek­to­riu­je. Už pu­sę mi­li­jar­do li­tų mes per­ka­me kiau­lie­ną, o ga­lė­tu­me pa­tys iš­siau­gin­ti.

– Ūki­nin­kai la­biau lin­kę plo­tus už­sė­ti grū­di­nė­mis kul­tū­ro­mis, ma­žiau var­go nei au­gin­ti bul­ves.

– Au­ga­li­nin­kys­tė­je pa­pras­čiau­sia au­gin­ti grū­dus. Ma­žiau dar­bo ran­kų rei­kia, o grū­dų kai­nos pa­sta­ruo­ju me­tu ga­na ne­blo­gos. Bul­vių au­gi­ni­mas pa­si­žy­mi sa­va spe­ci­fi­ka, pro­ble­mo­mis, rei­kia ir in­ves­ti­ci­jų dau­giau. Vis dėl­to ūkiai, ku­rie spe­cia­li­zuo­ja­si bul­vių au­gi­ni­mo sri­ty­je, var­gu ar pa­keis sa­vo veik­lą. Neap­si­mo­kė­tų bul­vių san­dė­lių pri­tai­ky­ti grū­di­nėms kul­tū­roms.

– Ar yra at­lik­ti ty­ri­mai, ko­kių kul­tū­rų mū­sų ša­ly­je au­gi­na­ma per daug, ko­kių trūks­ta, ko­kios pro­ble­mos iš to ky­la ir ko­kių spren­di­mų rei­kia?

– Abe­jo­ju, ar yra kas nors to­kią ana­li­zę smul­kiai at­li­kęs, ko mums rei­kia ir ko­kios ten­den­ci­jos. Ta­čiau jus­ti, kad ei­na­ma pa­pras­tes­niu ke­liu – au­gi­na­ma dau­giau­sia grū­dų, rap­sų, kur ma­žiau dar­bo jė­gos rei­kia.

Už­sė­tas plo­tas (tūkst. ha)

          Bul­vė­mis   Grū­di­nė­mis kultūromis   Ja­vais

2008 m. 48,4           1058,7                   1022,0

2009 m. 46,6            1151,2                  1103,5

2010 m. 37,5             1096,6                 1041,8

2011 m. 38,1             1121,2                1075,0

2012 m. 32,4              1212,9                1169,3

Pa­reng­ta pa­gal dien­raš­tį „Va­ka­ro ži­nios“