Bulvių kaina priklauso ne nuo oro, o nuo noro

"Lietuviai lengvai galėtų aprūpinti prekybos centrus savo užaugintomis bulvėmis, nereikėtų miestiečiams pirkti nei olandiškų, nei afrikietiškų, bulvės būtų pigesnės ir geresnės kokybės, tačiau nėra tokios valstybės politikos", - įsitikinę bulves auginantys žemdirbiai.

Metai kiti - kaina ta pati

"Dar nė vienais metais nemačiau, kad pirkėjai iš Rusijos taip anksti pradėtų belstis į ūkininkų duris. Bulvės Rusijoje šiemet nuskendo, todėl pirkliai jau suka aplink kiemus", - sakė Kazlų Rūdos savivaldybės ūkininkas Raimundas Valuckas. Pasak ūkininko, bulvės šiemet būsiančios brangios. Kodėl? Juk vasaros pradžioje visi pranašavo, kad bulvių šiemet bus tiek, kad jų net nebus kur supilti. "Šiemet bulves liūtys nuskandino, vagos visą vasarą tyvuliavo. Kas iš tokių bulvių bus, kiek jų saugyklose peržiemos?" - nerimavo ūkininkas.

Ir kiti žemdirbiai skundžiasi, kad kai kurių bulvių laukų net kasti neapsimokėjo, o ir nukastų daug sugedusių, neaišku, kaip jos išsilaikys. Suprantama, kodėl daugelis ūkininkų bulves nori parduoti kuo skubiau. Nusipirkti iš ūkininko kiemo bulvių galima po 0,5-0,6 lito už kilogramą, turguje bulvių kaina svyruoja nuo 0,8 iki 1 lito. Parduotuvėse kaina panaši, kaip ir praėjusiais metais, bet pasirinkimas nedidelis ir kokybė prastesnė. Pernai ūkininkai skundėsi, kad bulves kaitra nualino, o šiemet dejuoja, kad lietus numerkė.

Su gamta sutarties nepasirašysi

Vienintelio Suvalkijoje specializuoto bulvininkystės ūkio "Šaka", veikiančio Šakių r. Kudirkos Naumiestyje, vadovas Juozas Pukelis situacijos nedramatizuoja. "Taip, bulvėms lietus pakenkė, bet ne visoms. Mano akimis, šiemet bulvių derlius bus vidutinis. Įvertinus nuostolius, derlius bus mažesnis už mūsų vidurkį. Mūsų vidurkis - per 30 tonų iš hektaro. Praėjusią savaitę inspektavome laukus. Nuskendo apie 13-14 proc. bulvių pasėlių. Dalis bus supuvusių", - kalbėjo UAB "Šaka" vadovas.

Anot J.Pukelio, draudimas negelbsti nuo visų dėl gamtos stichijų patiriamų nuostolių. "Jeigu būtų naudinga, niekas nesistengtų pasėlių prižiūrėti. Pasodintų, pasėtų, ir ranka numotų", - svarstė J.Pukelis. Anot jo, žemdirbiai pavasarį save apgaudinėja, kad gamta padės, o išeina taip, kaip išeina. "Šiemet du vasaros mėnesius prilijo dvigubai daugiau nei vidutiniškai. Ir sandėliuose turėsime bėdų. Bulvės, liaudiškai kalbant, bus "pridvisusios", nes augdamos negavo pakankamai oro", - nuogąstavo patyręs bulvių augintojas J.Pukelis.

UAB "Šaka" vienas iš penkių Lietuvoje sėklines bulves auginančių ūkių. Kasmet sėklinių bulvių pasodina apie 30 hektarų. "Šiemet didžiausias mūsų džiaugsmas, kad mažiausiai nukentėjo sėklinis sklypas. Neturime nė vieno nuo drėgmės pertekliaus nenukentėjusio lauko, bet sėkliniai sklypai nukentėjo mažiausiai". Anot "Šakos" vadovo, reikia džiaugtis, kad bent sėklos kitiems metams pakaks.

Lietuviškos bulvės keliauja į Rusiją

Pasak J.Pukelio, UAB "Šaka" pernai prikasė daug bulvių. Daug pardavė Rusijai, paskutines bulves iš sandėlių išpardavė kovą. "Jeigu orai bus giedri ir lietus netrukdys bulviakasiui, bulvių Lietuvoje užteks. O dėl kainos nebedrįsčiau spėlioti. Prieš dvi savaites maniau, kad kaina bus mažesnė, bet dabar jau taip nebemanau. Šiemet supirkimo kaina turėtų suktis apie vieną litą. Kokia jų kaina bus prekybos centruose, ne nuo mūsų priklauso. Prekybininkai kainas užkelia vos ne dvigubai. Iš savo sandėlių bulves kol kas parduodame po 0,5 lito", - žadėjo UAB "Šaka" vadovas.

Anot J.Pukelio, rimti lietuviškų bulvių valgytojų konkurentai yra rusai. Jie perka ne bet kokias bulves, o tik geros kokybės. Ir moka daugiau nei prekybos tinklai. "Augintojams priekaištaujama, kad jiems trūksta patriotizmo, bulves išveža svetur, o savo krašte tenka valgyti iš Olandijos, Lenkijos ir net iš Egipto atvežtas bulves. Rinkoje yra taip: kas pasiūlo aukštesnę kainą, tam ir parduodame. Negali laukti ir tikėtis, kad kas nors kada nors bulves nupirks. Išankstinių sutarčių turime pasirašę tik su bulvių traškučių gamintojais "Estrella Baltic". Lietuvos prekybininkai išankstinių sutarčių su augintojais nesudaro. Dėl rapsų ir grūdų susitariame prieš metus, o bulvių išankstinėmis sutartimis niekas nesidomi. Tik nukasę visas bulves esame priversti ieškoti pirkėjų.

Siekia antro derliaus

Vienas stambiausių bulvių augintojų Šiaulių krašte ūkininkas Edas Sasnauskas bulves augina daugiau nei dviejų šimtų hektarų plote. Ūkininkas taip pat nesidžiaugia šiųmetėmis gamtos išdaigomis. Rugpjūtį pliaupusios liūtys dalį bulvių supūdė, bet ūkininkas įsitikinęs, kad gamtą pergudrauti galima. Reikia tik ryžto eksperimentuoti. Šiemet anksti nukasęs ankstyvąsias bulves E.Sasnauskas tris hektarus buvusių bulvienojų vėl apsodino bulvėmis - tikisi antro derliaus. Atrodo, jis nebūsiąs blogas. Pasak E.Sasnausko, antrą kartą sodinti tinka ne visų bulvių veislės. E.Sasnauskas sodino ypač trumpos vegetacijos "Adora" veislės bulves. "Adora" bulvės užauga maždaug po pusantro mėnesio. "Užauginti du bulvių derlius nėra mano išradimas, tarpukario Lietuvoje kai kurie ūkininkai taip darydavo. Ir jiems pavykdavo. Neteko girdėti, kad pastaraisiais metais kas nors būtų bandęs", - sakė E.Sasnauskas. Kur parduos antrą kartą užaugintą derlių, dar neplanuoja.

Vytautas EINORIS, buvęs žemės ūkio ministras:

Man atrodo atvirkščiai, bulvių šiemet bus pakankamai. Gali būti, kad kai kurie plotai nukentėjo, bet apskritai pavojaus bulvių derliui dėl drėgmės pertekliaus tikrai nėra. Mane stebina kiti dalykai. Kodėl tokioje šalyje, kaip Lietuva, kur bulves galima auginti ir auginti, tokia didelė jų kaina. Pernai bulvių kaina nuo 60 centų pakilo iki 2 litų. Išaugo 2-3 kartus. Kur tu esi matęs, kad Lietuvoje taip būtų! Gal tai susiję su tuo, kad jos yra išvežamos kitur? Ir šiemet taip gali būti. Tai truks, kol tarp ūkininkų ir augintojų neužsimegs partnerystė. Prekybininkai, perdirbėjai turi iš anksto tartis su augintojais dėl kainos, o ne tada, kai bulvių nebelieka, kai jos išvežtos. Tada kainą tris kartus pakelia. Pasityčiojimas iš ūkininko, kai jam siūlo 20-30 centų, kai tuo tarpu užsieniečiai moka dvigubai. Labai blogai, kai nesudaromos išankstinės sutartys. Visi gyvena nežinomybėje.

Partnerystės reikalai Lietuvoje apskritai yra pašliję. Turėtų būti ilgalaikės sutartys, apkalbėta vidutinė kaina. Ūkininkas iš anksto turi žinoti, kad įdėjęs daugybę pastangų nesubankrutuos. Reikia būtinai nustatyti kainą ir susiderėti, kad ta kaina būtų visiems palanki, augintojui, pardavėjui ir, visų pirma, - pirkėjui. Anais laikais būdavo sutartys, net kalbų negalėjo būti, kad nebūtų. Ūkininkai, bendrovės žinojo, kam parduos ir kiek mokės. Supirkdavome daugiau kaip 100 tūkst. tonų bulvių, į sandėlius sudėdavome, o dabar niekas nesandėliuoja, stengiasi kuo greičiau iškišti.

Kur tai matyta, kad į Lietuvą reikėtų įvežti bulves iš Egipto. Su savais nekalbame, kaip turi būti. Kol žemdirbį laikysime antraeiliu žmogumi, taip ir bus. Kad bulvė netaptų bananu, turi rūpintis ir valstybė. Įvairius klausimus turi spręsti trišalės tarybos. Pirmoje eilėje turėtų tartis du partneriai, o jeigu nesusitaria, reikėtų įsikišti arbitrui. Arbitras gali būti Žemės ūkio ministerija arba Žemės ūkio rūmai. Jiems valstybė turi suteikti įgaliojimus. Dabar atsitvėrė vieni nuo kitų, todėl taip ir išeina, kad tas, kuris įdeda daugiausia darbo, lieka kvailelio vietoje. Valstybės kontrolė nereiškia kišimosi į laisvą rinką. Turgus yra turgus, ten santykiai kiti, bet didieji prekybos centrai ir specializuoti ūkiai turėtų būti partneriai be jokių kalbų. Net ir teisiniais aktais reikėtų nustatyti, kad turi būti sutartys. Ne bet kokios, o ilgalaikės. Jeigu mes be bulvių negalime gyventi, susitarkime, kad bus sudarytos užtikrintos sąlygos jų augintojams, nustatykime ne apsileidėliui naudingą kainą, bet kainą vidutinėmis sąlygomis. Mokslininkai moka tai suskaičiuoti. Kainos griežtai nenustatysi, bet truputį didesnę už savikainą kainą galima garantuoti. Negalima žemdirbio ignoruoti. Bulves užauginti truputį sunkiau, negu jas parduoti. Tai tas pats, kas vyksta mūsų šalyje su grūdais.

Nuo duonos kainos ūkininkui lieka 15-20 proc., o malūnininkui, kepėjui - 40 proc. Žemdirbys nuo ankstyvo rudens pradeda vargus, tuo tarpu kepėjas, nusipirkęs miltų, jau kitą dieną gali duoną kepti.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"