Budraičių fenomenas

Smagračiai

Į Nacionalionio bendruomenių konkurso finalą pateko tik devynios šalies bendruomenės iš devyniasdešimties dalyvavusiųjų. Komisija ir visuomenė iš šių bendruomenių išrinks tris pačias geriausias.

"Mums didelė garbė toks įvertinimas," - sako Budraičių bendruomenės pirmininkė ir seniūnaitė Virginija Umantienė. Ši moteris jau ketveri metai be jokio atlyginimo pluša vardan kaimo žmonių. Žemės ūkio specialistė Virginija - bedarbė, kaip ir daugelis kaimo moterų. Tačiau į darbą bendruomenėje kasdien važinėja iš Tolučių kaimo. Tądien sugedo jos automobilis. Kelis kilometrus atžingsniavo pėsčia.

"Ji kasdien į bendruomenę eina kaip į darbą. Savo parašu ir antspaudu tvirtina projekto pinigų panaudojimą. Rūpinasi, kad darbai būtų atlikti kokybiškai. Juk pastato renovavimui skirta per šimtą tūkstančių. Sutvarko šimtus bendrų reikalų. Išvalo patalpas. Prižiūri šarvojimo patalpas. Net pirtis - Virginijos rūpestis. Ir viską ji daro be jokio atlyginimo," - stebisi bendruomenės įkūrimo iniciatorė Vladislava Dangelienė.

Bendruomenei negaili jėgų ir Tytuvėnų jaunimo mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Virginija Žurbenkienė. Savo laisvalaikiu rašo ir teikia projektus. Finansuota projektų beveik už pusę milijono litų.

Kaimo vunderkindas. Labai talentinga ir darbšti moteris. Ji vienu metu gali dirbti tris darbus. Idėjų generatorius. Jos iniciatyva Kelmės rajone įkurtas žemės ūkio kooperatyvas "Kuršių kraštas", Tūkstantmečio parkas, "Žemaičių pastogė" Tytuvėnuose - apie V. Žurbenkienę ir jos darbus klaba bendruomenės narės.

"Dvi mūsų Virginijos lyg smagračiai, apie kuriuos sukasi visas kaimo gyvenimas," - apie koleges kalba bendruomenės tarybos narė Justina Viržintienė. ir priduria: "Benediktas Andrulis prie bendruomenės namų remonto pardavė dienas ir naktis. Dar ir pats savo pinigų pustrečio tūkstančio pridėjo."

B. Andrulis išgyvena dėl kaimo vaikų. Paprašė Antano Vaičiaus ir mokytojo Gudmono, kad juos pamokytų žaisti šachmatais, šokti, deklamuoti, dainuoti. "Žiūrėk, rytą mūsų Bendiktas, pasiėmęs portfelį jau traukia seniūnijon ginti bendruomenės interesų", - pasakoja J. Viržintienė.

Judėjimas

Budraičiai - buvusi centrinė ūkio gyvenvietė. Joje nuo seno buvo žemės ūkio technikumas dabar virtęs Kelmės profesinio rengimo centro padaliniu.

Kultūros puoselėtojos J. Viržintienės dėka šiandien Budraičiai žinomi kaip literatūrinės šventės "Prozos aruodai" sostinė. Čia rengiamos senovinių dainų popietės, buriamos mezgėjos, daininkės, giedotojos iš vyskupo M. Valančiaus laikų kantičkų. Čia kaip reta kaimuose, dar vyksta jaunimo šokiai. O kaimo bendruomenei priklauso 36 jauni žmonės.

Kaimo bendruomenės namuose pluša statybininkai. Šiltinamos sienos - parama gauta pagal ES programą.

Prieš keletą metų patys Budraičių gyventojai pasiūlė atkurti išdraskytą moterų seklyčią, biblioteką. Mat niekas neorganizavo kultūros renginių, šokių jaunimui. O pastatas, kartonu užkaltais langais, stovėjo be naudos ir darkė gyvenvietės centro vaizdą.

Bendruomenė pasiekė, kad apleistomis patalpomis Savivaldybė jai leistų naudotis pagal panaudos sutartį. Iš projekto lėšų ir žmonių suaukotų pinigų suremontuotos patalpos tapo vienintele viešų susibūrimų vieta Budraičiuose, pavadinta Budraičių trijų kartų namais.

Remontuojant patalpas daug dirbo patys Budraičių gyventojai. Talkininkavo ir jaunimas. Dabar jaunimas čia susirenka pašokti. Veikia būreliai, kuriems vadovauja kaimo savanoriai.

Ėmėsi verslo

Išsiplėtusi Budraičių bendruomenė jau vienija ne tik savo, bet ir Kuršių, Tolučių, Kletiškių, Trainaičių, Skogalio, Pašakarnio kaimų gyventojus. Kaimuose gyvena 654 žmonės. 86 iš jų priklauso bendruomenei.

Maža to, bendruomenė įkūrė ekologiškų produktų perdirbimo mikroįmonę ir sukūrė darbo vietų kaimo žmonėms. Konsultuotis, kaip sukurti kaimo verslą į Budraičius atvažiuoja žmonės iš kitų šalies bendruomenių.

Lietuvių kalbos mokytoja V. Žurbenkienė parašė projektą ES prgramai, gavo 34528 litus mikroįmonės patalpoms įrengti. Paskui su projektu kreipėsi į Pasaulio aplinkos fondą. Projektas laimėjo 126 tūkstančius litų ekologiškos aplinkos bei kooperacijos plėtrai Rytų Žemaitijoje. Kooperavus šias, Žemės ūkio ministerijos, rajono savivaldybės, Darbo biržos ir žemės ūkio kooperatyvo "Ekokraštas" lėšas, supirkta reikalinga žemės ūkio produkcijos perdirbimo įranga.

15 kaimo moterų pasiųsta į kursus, kad išmoktų saugoti, perdirbti ir realizuoti ekologišką produkciją.

V. Žurbenkienė šiuo metu visuomeniniais pagrindais dirba įmonės administratore. Įmonėje už atlyginimą įdarbinti keli bendruomenės nariai.

Įmonėje raugiami kopūstai su kadugio uogom, konsevuojami burokėliai su obuolių sultimis, sūdomos petražolės, krapai, gaminamos uogienės, tyrės, prieskonių mišiniai ir kita ekologiška produkcija. Daržoves, vaisius ir uogas mikroįmonė perka iš ekologiškų ūkių. Bendradarbiauja su 16 ūkininkų ir vienu kooperatyvu. Ūkininkai mikroįmonei parduoda kokybiškus, tačiau dėl išvaizdos standartų neatitinkančius žemės ūkio produktus.

Šiuo metu statomas mikroįmonės priestatas. Planuojama pramonine sulčiaspaude teikti kaimo žmonėms naują paslaugą. Tada mikroįmonėje darbo turės devyni žmonės. Šiemet jau perdirbtos dvi tonos juodųjų serbentų.

"Mūsų įmonės produkcijos visada yra Budraičių parduotuvėje. Ją mielai perka vilniečiai, kauniečiai. Verslininkas Marijus Čekavičius jau spėjo pristatyti didmiesčių turguose," - pasakoja darbo mikroįmonėje gavusi budraitiškė Raimonda Petrauskaitė.

Už parduotą produkciją gautų lėšų užtenka sumokėti už vandenį, elektrą, kurą, nupirkti indelių fasavimui. Likusi dalis pajamų lieka bendruomenės poreikiams: išlaikomas bendruomenės pastatas, organizuojamos ekskursijos, renginiai, perkami muzikos instrumentai.

Kai bendruomenės aktyvistai parodo pilietiškumo pavyzdį, ir kitiems kyla ūpas darbuotis bendram labui. Socialines pašalpas gaunantys kaimo bedarbiai pluša kaip savanoriai. Jie prižiūri bendruomenės namų ir pirties teritoriją, ruošia malkas. O vienas ūkininkas leido savanoriams išvalyti jo mišką nuo sausuolių. Savanoriai paruošė malkų ir bendruomenės namams, ir mikroįmonei.