Briuselio planas kaimą be darbo palikti

Briuselio planas kaimą be darbo palikti

Pasitraukimas iš žemės ūkio gamybos į ankstyvąją pensiją, dirbamos žemės užsodinimas karklais už dosnias ES išmokas - tokie mūsų kaimo naikinimo būdai jau įprasti. Matyt, neliko norinčių mesti dirbti, nes Briuselis sugalvojo, kaip žmones varu nuo žemės nuvaryti. Kiekvienas ūkis 7 proc. plotų turės skirti ne javams, bulvėms, morkoms ar kitoms kultūroms auginti. Ten privalės želti daugiametė žolė. Kad maisto per daug nepriaugintų. Kas nepaklus - bus baudžiamas.

Žolė geriau nei maistas

Visų ES valstybių žemdirbiai pastaruoju metu sėdi lyg ant adatų, mat ES rengia jiems nepalankų privalomą reglamentą. Ypač jis bus aktualus trijų Baltijos valstybių ūkininkams, gaunantiems mažiausias tiesiogines išmokas. Tiesa, niekas iki galo dar nežino, kas tame teisės akte bus numatyta, tačiau viena yra aišku: ES ir toliau skatins, kad ūkininkai gamintų kuo mažiau žemės ūkio produkcijos. Šiuo metu skatinamas karklų, kanapių ir kitų su maistu niekaip nesusijusių augalų auginimas, o nuo 2014-ųjų bus premijuojami tie, kurie dalį savo ūkio apleis ir nieko ten neaugins. Tiksliau, paliks ten laisvą plotą paprasčiausioms žolėms.

Briuselyje svarstomi įvairiausi planai. „Respublikai“ pavyko gauti Europos Komisijos parengtą Poveikio aplinkai direktyvos projektą, kuriame siūloma 7 proc. kiekvieno ūkio turimų pasėlių palikti natūralioms pievoms ir įsipareigoti jų niekada nearti, neužsėti javais ar neužsodinti bulvėmis. Tokį reikalavimą numatyta susieti su tiesioginių išmokų žemdirbiams mokėjimu. Jei ūkininkas vis dėlto nuspręstų dirbti visą savo žemę, jis netektų mažiausiai 30 proc. tiesioginių išmokų, o gal net visų išmokų. Tiesa, tai tik pirminis direktyvos variantas. Kaip „Respubliką“ informavo Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius, dabar jau svarstomas kiek kitokio turinio dokumentas. Ir jau nebe direktyvos, o reglamento projektas, kuriam dar turėtų pritarti ES Taryba.

„Aplinkai draugiškesnė gamyba“

„30 proc. tiesioginių išmokų dydis bus siejamas su trimis reikalavimais. Pirmas - sėjomainų laikymasis. Antras - žalienų nemažinimas arba didinimas. Taip pat - tam tikri aplinkosauginiai reikalavimai. Jie kol kas nekonkretizuoti, tačiau svarstoma, kad turėtų būti išlaikytos daugiametės ganyklos, ekologiniu požiūriu svarbios vietovės. Aišku, gal žmogus vietoj žalienų nori auginti miežius. Tačiau ES tikslas - išlaikyti plotus, kur visada augtų kokie nors augalai. Tai susieta su poveikio klimato kaitai mažinimu, mat kai visada auga augalai, jie absorbuoja anglies dvideginį. Žalinimui turės būti skirta ne mažiau nei 7 proc. kiekvieno ūkio. Aišku, tai skatinimas mažiau gaminti maisto produktų, tačiau esą gamyba būtų draugiškesnė aplinkai“, - atskleidė V. Katkevičius.

Mažai informacijos

Tiesa, atrodo, kad apie tokius ES planus dar beveik nieko nežino kiti Lietuvos žemės ūkio politiką formuojantys asmenys, ūkininkai irgi tik apytiksliai žino, kokie apynasriai jiems ruošiami.

Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Bronius Pauža šiuo klausimu bendravo su Europos Parlamento nariais, tačiau ir tai informacijos turi ne ką daugiau.

„Sužinojau tik tiek, kad Europos Parlamentas nepritarė kai kuriems Žalinimo programos reikalavimams ir ruošiamasi ją supaprastinti. O ką tai reiškia - niekas negali pasakyti. Jei bus reikalavimas žalinimui skirti 7 proc. visos Lietuvos teritorijos, o ne kiekvieno ūkio, ir jei 30 proc. visai Lietuvai skirtų tiesioginių išmokų turėtume tam skirti - dar ne taip blogai, nes pas mus tų žalių laukų yra nemažai. Tačiau jei tokie reikalavimai bus taikomi kiekvienam ūkiui - visiška pražūtis. Juk daug ūkininkų, kurių specializacija - bulvių, grūdų ar kitų kultūrų auginimas, pievų visai nelaiko. Tada jie dalį savo žemės turės apleisti, jei nenorės prarasti išmokų dalies, kuri ir taip pas mus mažiausia“, - sakė B. Pauža.

Pretekstas - dirvožemio saugojimas

Iš Europos Parlamento narių jis išgirdo kiek kitokius argumentus nei V.Katkevičius iš Europos Komisijos.

„Tuose 7 proc. teritorijos arba turės būti pūdymas, arba vykdoma sėjomaina, arba pievos žels. Deklaruojamas tikslas - ne kad būtų gaminama mažiau maisto, o kad žemė būtų tausojama, kad nebūtų sugadintas dirvožemis, kuris tik per daug metų gali atsinaujinti. Lietuvai tai nėra aktualu, tačiau yra intensyvių valstybių, kurios naudoja daug trąšų, daug chemijos. Ten šis klausimas aktualus, o mes iki to dar nepriaugę. Jei visiems taikys vienodus reikalavimus, bus visiškas absurdas“, - piktinosi B. Pauža.

Badas pasaulyje akių nebado

Žemdirbiai Žalinimo programos problemą ketina kelti šiandien rengiamame visuotiniame Lietuvos ūkininkų suvažiavime, kuriame laukia prezidentės Dalios Grybauskaitės, premjero Algirdo Butkevičiaus, Seimo pirmininko Vydo Gedvilo, žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos ir kitų valdžios atstovų. Mūsų ūkininkams svarbūs ne tik su jais susiję mokesčių klausimai, ketinimas nuo kitų metų gegužės atšaukti draudimą pardavinėti žemę užsieniečiams, bet ir tokie globalūs klausimai kaip maisto, kurio pasaulyje ir taip trūksta, gamybos mažinimas dirbtiniais būdais.

„Maisto pasaulyje ir taip pagaminama daug mažiau, nei yra poreikis. Ką mes darome? Darome, kad kuo mažiau maisto būtų? Veikiausiai tai yra spekuliaciniai dalykai, kad atsirastų dar didesnis maisto deficitas, pakiltų jo kainos ir kažkas iš to labai uždirbtų. Be kėdės, be stalo galima ilgai išbūti, o be maisto - ne ilgiau nei 3 ar 5 dienas. Žmogus vis tiek valgys ir pirks maistą nepriklausomai nuo jo kainos. Teko viešėti Prancūzijoje prieš G-20 renginį ir dalyvauti diskusijoje. Tai mokslininkai pareiškė, kad kiekvienas euras, investuotas į žemės ūkį, privalo būtų skiriamas žemės ūkio produkcijos gamybai. O pas mus iš kur atsirado „sofos ūkininkai“? ES juos ir sukūrė, mokėdami ne už tai, kad jie gamintų, o už tai, kad negamintų“, - aiškino Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Bijo bausmių

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis piktinasi ES argumentais.

„Atseit žalinimo reikia, nes žemė turi būti ne tik žemdirbiams, ne tik maisto gaminimui, bet ir visų žmonių akims, plaučiams, kad oras būtų švaresnis. Viskas labai gražu. Tačiau turi būti protingai daroma. Dabar visoms šalims tai bus privaloma. Teko būti pas vokiečių ūkininkus. Tai ten liucerna želia. Žmogus net karvės bijo įleisti, nes iš lėktuvo pamatys ir nubaus. Negi maisto nebereikia? Reikia ir žalumos, tačiau turi būti protingumo kriterijai“, - tvirtino J. Kraujelis.

Pasak jo, jei nebus laikomasi Žalinimo programos reikalavimų, tiesioginės išmokos ūkininkams tikrai bus sumažintos 30 proc. Tačiau esą gali būti, kad už bausmę jos iš viso nebus skiriamos.

Tiesa, šią savaitę ES žemės ūkio ministrai sutarė, kad ūkininkams, nesilaikantiems nuo kitų metų įsigaliosiančių žalinimo reikalavimų, bus taikoma kiek mažesnė bauda: nebe 30 proc., o 25 proc. tiesioginių išmokų netekimas. Tokį variantą pasiūlė ES Tarybai pirmininkaujanti Airija.

Lieka tik problemos

A. Stančiko teigimu, viskas daroma, kad naujųjų ES šalių gyventojai emigruotų ir taptų pigia darbo jėga senųjų narių žemdirbiams bei kitiems darbdaviams. Ir ne tik skatinant mažesnę gamybą, bet ir kitais būdais. „Bus atšauktas draudimas parduoti žemę užsieniečiams, jie mūsų žemę supirks, nes turi daugiau pajamų dėl didesnių tiesioginių išmokų. Mūsų ūkininkai didesnių algų mokėti negali dėl tų pačių mažesnių išmokų. Šiandien ES akcentuojamas laisvas kapitalo judėjimas, laisvas žmonių judėjimas. Ar tai gerai? Vargingesnė valstybė paliekama tik su socialinėmis problemomis. Seni žmonės lieka, darbingi žmonės išvažiuoja“, - akcentavo A. Stančikas.

Skatina emigraciją

Airijoje jam vietinis ūkininkas gyrėsi, kad kiaulių ūkyje turi 9 darbuotojus, iš kurių du - lietuviai, labai geri darbininkai.

„Klausiu: ar jie mokesčius Airijai moka? Atsako: aišku, moka, ir mes mokame. Dar kartą klausiu: ar jų močiutes atsivežėte? Jei ne, tai koks jūsų adresas, mes jas atsiųsime. Nustemba: o kam? Paaiškinu: ES įtvirtintas laisvas kapitalo judėjimas. Jūs turite kapitalą - du mūsų stiprius tautiečius. Tačiau yra ir laisvas žmonių judėjimas, tai tegul tų lietuvių močiutės atvažiuoja, Airija jas tegul išlaiko, o ne Lietuva. Ūkininkas iškart pasipiktino, kad taip negali būti. Kodėl negali? O kodėl tada išmokos pas mus yra mažesnės? Juk tai irgi prisideda prie emigracijos didinimo. Jei išmokos būtų vienodos, lietuviams nereikėtų važiuoti dirbti į fermas užsienyje, nes ir Lietuvoje gautų tiek pat.

Mūsų darbingiausia darbo jėga išvažiuoja, likusi normali darbo jėga apkraunama vis didesniais mokesčiais, o dar kita darbo jėga „durnių stumdo“, nes ES moka už tai, kad jie nieko nedirbtų ar karklus augintų. Ir saujai dorai dirbančių žmonių reikia išlaikyti visą vyresnę kartą. O kaime gyvenimas iš viso sustojo prieš 20 metų. Stovi prie slenksčio močiutė. Taip, ji turi kompiuterį, per „Skype“ kalbasi su anūku. Tačiau šalia anūko kažkur Anglijoje stovi jo tėvukas, kuris verčia iš lietuvių kalbos. Ar tai normalu? Todėl turime galvoti, kaip grąžinti gyvenimą į kaimą, į visą Lietuvą. Kitaip ateityje su socialinėmis problemomis nebesusidorosime. Tai ne tik kaimo, bet ir visos Lietuvos problema“, - dėstė A. Stančikas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder