Brangios dujos neišblaivo valdžios

Kol kas nė mažiausios prošvaistės, kad artimiausiu laiku bus bent pristabdytas nesibaigiantis dujų, o kartu ir šilumos kainų šuolis. Gegužės mėnesį iš Rusijos šilumai gaminti importuojamų dujų kaina pakilo 10 proc., palyginti su balandžio mėnesio kaina. Šilumos tiekėjai už dujas su transportavimo ir galios mokesčiu balandį mokėjo 1355 litus už toną, o gegužę - jau 1476 litus už toną. Priežastis - neva JAV dolerio, už kuriuos iš šalies kaimynės perkamos dujos, kurso kilimas. Jei jis augs toliau, atitinkamai brangs ir dujos bei šiluma.

Didžiausia kaina - ne garantija

Tačiau netgi mokant didžiausią Europoje kainą už dujas, kaip parodė pastarieji įvykiai, neįmanoma išvengti galimų žaliavos tiekimo sutrikimų. Neseniai kilo ginčas tarp Maskvos ir Minsko dėl apmokėjimo už dujas. Kadangi rusai tvirtino, esą baltarusiai jiems skolingi už žaliavą, kurį laiką net buvo sumažintas per Baltarusiją tiekiamų dujų kiekis. Savo ruožtu baltarusiai grasino apriboti žaliavos tiekimą ir į Lietuvą. Tik baltarusių kompanijai "Beltransgaz" sumokėjus partneriams 260 mln. JAV dolerių skolą, konfliktas bent kuriam laikui užgeso.

Ekspertai įspėja, kad jei panašus ginčas kiltų žiemą ir dujos iš tikrųjų nustotų tekėti į Lietuvą, katastrofos neišvengtume. Išeitis būtų vietinį biokurą naudojančios infrastruktūros sukūrimas. Juk pagal šių dienų kainas biokuras yra maždaug du kartus pigesnis nei rusiškos dujos. Tam tereikia valdžios palaiminimo. Tačiau mūsų politikams, taip pat dujininkų klanui atstovaujantiems įvairaus plauko gatvės rėksniams ekspertų išvados - lyg žirniai į sieną. Greičiausiai mažai kas galėtų paneigti, kad į akivaizdžius dalykus akys užmerkiamos ir dėl asmeninio ar partinio suinteresuotumo.

Šiandien rusiškų dujų ir biokuro šalininkų interesai aršiausiai susikirto Vilniuje. Mat didžiausias Lietuvos miestas turi rūpintis ne tik stabilia šilumos energijos kaina, bet ir radikaliu taršos mažinimu miesto elektrinėse.

2016 metais baigsis pereinamasis laikotarpis ir trijose sostinės elektrinėse, šilumai gaminti deginančiose mazutą, išmetamųjų sieros oksidų norma bus griežtinama 8,5 karto, išmetamų kietųjų dalelių kiekis turės būti sumažintas 2,5 karto, azoto oksidų kiekis - 3,5 karto. Tokius įsipareigojimus Lietuva prisiėmė stodama į ES.

Vilnius renkasi, ar mažinti taršių dujų vartojimą jas keičiant biokuru, ar diegti modernius dujų valymo filtrus. Kauno technologijų universiteto mokslininkų skaičiavimu, biokuro įrenginių diegimas kainuotų apie 670 mln. litų, dujų valymo filtrai - per 1,2 mlrd. litų.

Maža ir to, sostinei šilumą tiekianti Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdoma bendrovė "Vilniaus energija" apskaičiavo, kad jeigu šiandien būtų pradėtas įgyvendinti įmonės parengtas projektas 60 proc. šilumos energijos sostinėje gaminti iš vietinio biokuro, šilumos kaina vilniečiams iš karto sumažėtų 15 procentų.

Pasiryžusi investuoti į biokuro diegimo įrenginius "Dalkia" kelia tik vieną sąlygą - kad Vilniaus šilumos ūkis investuotojui iš Prancūzijos būtų išnuomotas dar dvidešimčiai metų - nuo 2016-ųjų iki 2036-ųjų.

Tačiau rusiškų dujų šalininkai, kurių gausu ir Vilniaus miesto taryboje, racionalių argumentų negirdi. Jiems daug patogiau atstovauti dujininkams kaltinant tą pačią "Dalkia", pavyzdžiui, siekiu apiplėšti vilniečius. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad sostinei pasirinkus dūmų valymo įrenginius Vilnius taptų visiems laikams priklausomas nuo Rusijos dujų tiekėjo "Gazprom" diktuojamų kainų. Taip pat apskaičiuota, kad milijardinės išlaidos filtrams gerokai padidintų šilumos tarifą.

"Gazprom" šešėlis

Prancūzų investicijoms ypač aktyviai priešinasi menkai paslėptais ryšiais su Rusija garsios partijos ir judėjimai. Pavyzdžiui, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovai. Štai kokius argumentus pateikia vienas aktyviausių šios partijos veikėjų europarlamentaras Juozas Imbrasas: "Pasikonsultavus su energetikos specialistais, daug metų dirbančiais šioje srityje ir gerai išmanančiais elektrinių įrenginių darbo specifiką bei Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, paaiškėjo, kad 2007 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva išmetamų teršalų (azoto, sieros, kietųjų dalelių) normas nuo 2016 metų sugriežtina tik deginant elektrinėse mazutą. Pabrėžiu: būtent mazutą."

Kadangi šildant Vilnių mazutas, anot J. Imbraso, sudaro vos 10 proc. kuro, o visa kita - dujos, vadinasi, nebus ir problemos sostinėje vykdant ES reikalavimus. Europarlamentaras tik pamiršo paminėti, kokie ekspertai jį konsultavo ir kas už viso to stovi.

Neatmetama, kad panašus scenarijus laukia ir kitų Lietuvos miestų. Jei, žinoma, patikėsime Rusijai atstovaujančio dujininkų klano veikėjų skleidžiama demagogija.

Komentaras

Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Ginčytis nėra dėl ko, tereikia pasirinkti: arba šilumos ūkį atiduosime "Gazprom" ir toliau į Rusiją kasmet siųsime šimtus milijonų litų už gamtines dujas, arba žengsime energetinės nepriklausomybės keliu - patys kursime naujas darbo vietas ir gaminsime ekologišką kurą. Turime pagaliau pripažinti, kad dujų kainos šiandien yra pasiekusios protu nesuvokiamas ribas ir Lietuva neturi jokios galimybės jų kontroliuoti. Jei kainos bus pakeltos dvigubai - ir mokėsime dvigubai. Norėdama išvengti katastrofos mūsų šalis privalo skubiai ir radikaliai keisti šilumai gaminti naudojamo kuro balansą - nuolat brangstančias dujas būtina keisti pigiu ir ekologišku vietiniu biokuru.