Dedamos viltys į prekybos centrų vadovus, kad jie už savo lėšas įrengtų prieigose padorias prekybines vietas.
Vakar Klaipėdos savivaldybės administracijos iniciatyva surengtame pasitarime su prekybos centrų atstovais nuskambėjo įvairių nuomonių. Vieni prekybos centrai mielai priima kaimynystėn vaisių ir daržovių prekeivius, kiti laikosi kategoriškos nuomonės - esą močiutės su bulvėmis kenkia jų įvaizdžiui.
Prekės - ant žemės
Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius rugsėjį organizavo patikrinimus prie tų prekybos centrų, kur dažniausiai ir glaudžiasi prekeiviai sodo ir daržo gėrybėmis.
Pasak šio skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės, buvo patikrinta 19 teritorijų. Nors daugelis prekiautojų sodo gėrybėmis neturėjo išsiėmę jokių leidimų, tąkart jie nebuvo baudžiami.
"Baudėme tik itin piktybiškus asmenis. Pavyzdžiui, kurie be jokio leidimo prekiauja pramoninėmis prekėmis. O prekiaujama viskuo - pradedant alijošiais, baigiant pėdkelnėm ir tepaliukais. Akivaizdu, kad daugeliu atvejų prekiaujama nepaisant higienos normų, prekes išsidėstant, kaip kam patogu - kartais ir tiesiog ant žemės", - pastebėjo K. Vintilaitė.
Valdininkai supranta, kad tokia prekyba netoli savo gyvenamosios vietos žmonėms yra ne tik patogi, bet ir papildomas pajamų šaltinis. Tačiau esą būtina imtis priemonių ir sugalvoti schemą, kaip šią prekybą įteisinti ir padaryti civilizuotą.
"Kadangi ši prekyba labiau sezoninė, tikiuosi, kad kitam sezonui pavyks rasti būdą, kaip išspręsti šią problemą. Tačiau aš esu už tai, kad galimybė civilizuotai prekiauti vaisiais ir daržovėmis iš savo sodo nebūtų ribojama", - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Skirtingos pozicijos
Pasitarime dalyvavusio Senojo turgaus vadovo Arvydo Gaudiešiaus siūlymą, kad visus tuos prekeivius reikėtų nukreipti į turgavietę, kurioje dabar vos 20 proc. stalų yra užimti, valdžios atstovai atmetė. Mat ryšelį ridikėlių ar kelis obuolius norinčiai parduoti senjorai kelionė iki turgaus gali atsieiti brangiau nei pajamos už prekes.
Kai kurių prekybos centrų vadovai sakė jau seniai suvokę, kad bandyti išvaikyti šiuos prekybininkus yra bergždžias reikalas. Esą daug kartų bandyta tai daryti pasitelkus policiją, bet efektas trumpalaikis. Policija išvažiuoja - prekybininkai vėl grįžta.
"Po ilgų kovų nusprendėme įrengti bent 15-18 civilizuotų vietų, kur galėtų prekiauti tos bobutės. Daugiau įrengti neturime galimybių. Pavyzdžiui, kai buvo pats daržovių prekybos pikas prie "Senjorų rojaus" susirinkdavo net 30 prekeivių. Aišku, liūdniausia yra tai, kad tarp jų yra ir tokių, kurie nori parduoti pieno produktus, žuvį, ar net mėsą. O žmonės - perka", - baisėjosi Liepojos gatvėje įsikūrusio "Senjorų rojaus" direktorė Giedrė Grabienė.
Valdžios atstovai bandė pajuokauti, kad dar 15 prekybos vietų galėtų įrengti šalia "Senjorų rojaus" esanti "Maxima" ir problema toje teritorijoje išsispręstų, tačiau šios įstaigos prekybos centrų valdymo vadovė Indrė Janusevičiūtė išsakė kiek kitokią poziciją.
Pasak jos, "Maxima" nėra suinteresuota įsileisti prekeivių sodo ir daržo gėrybėmis nei mokamai, nei nemokamai.
"Šita prekyba kenkia "Maximos" įvaizdžiui. Jei žmonės apsinuodys nusipirkę prekių iš tų prekeivių, jie gali sakyti, kad jie prekes įsigijo "Maximoje". Be to, mes ir neturime vietos tokioms prekyvietėms įrengti, nes automobilių stovėjimo aikštelė yra skirta mūsų klientams, o ne prekeiviams", - sakė I. Janusevičiūtė.
Toks pareiškimas užgavo vicemero Vytauto Čepo širdį.
"Nuo kada motinos gadina mūsų įvaizdį. Tuomet atsisakykime motinų. Asmeniškai man gaila tų močiutėlių. Jūs per daug galingi, kad penkios bobutės sužlugdytų jūsų verslą. Juk, jos pardavusios savo ridikėlius, už gautus pinigus eina į tą pačią "Maximą" mėsos pirkti", - dėstė V. Čepas.
Anot jo, svarbu būtų kontroliuoti, ką tokie prekeiviai gali parduoti. Nes kai dabar šalia grietinės išdėliojamos kojinės ir dar vinys - logikos ir higienos nedaug.
"Pavyzdžių, kaip išspręsti šią problemą, yra. Pamenate laikus, kai lygiai taip pat Klaipėdoje buvo kovojama su gintaro prekeiviais. Kol galų gale valdžia susiprotėjo - parengė tvarką, kaip turi atrodyti jų prekybos vietos, ir leido jiems prekiauti Teatro aikštėje. Ar dabar jie kam nors trukdo?" - retoriškai klausė V. Čepas.
Investavo, bet niekas neina
Kaip sektinas pavyzdys kitiems prekybininkams buvo pateiktas Priestočio g. įsikūrusio prekybos centro "Liepa", atstovaujančio "Norfos prekyba", atvejis, kai dar prieš statant prekybos centrą buvo planuojamos vietos ir lauko prekeiviams.
Tačiau, pasak šio prekybos centro vadovo Dainiaus Baipšio, kai reikėjo suderinti vietą, savivaldybės klerkai neleido jų įrengti ten, kur norėta, o paskyrė visiškai nepatrauklią vietą už prekybos centro, kur nėra jokių žmonių srautų.
"Investavome į pavėsines ir stalus 30 tūkstančių litų, leidžiame prekeiviams jais naudotis nemokamai - niekas neina. Tai visiškas verslo žlugdymas. Naikinsime palapines, stalus parduosime", - nevilties tokiu iniciatyvos žlugdymu neslėpė D. Baipšys.
Ramindama jį K. Vintilaitė žadėjo pati inicijuoti pokalbį su reikiamais valdininkais, kad šiam prekybos centrui būtų leista pastatyti lauko prekybos stalus ten, kur jiems reikia.
"Tai - išties unikalus atvejis mieste, kai šie prekeiviai ne tik įsileidžiami, bet ir investuojama į infrastruktūrą, kad prekyba būtų civilizuota", - pažymėjo K. Vintilaitė.
Kadangi nesitikima, kad panašia iniciatyva greitai užsikrės ir kiti prekybos centrai, svarstoma galimybė perduoti šios prekybos administravimą bendrovei "Senasis turgus", kuri jau turi patirties, kaip tvarkytis su lauko prekyba prie kapinių.
Rašyti komentarą