Bitkoinai Klaipėdoje necirkuliuoja

Iki šiol nežinomo kūrėjo ar kūrėjų į virtualią erdvę 2009 metais paleista valiuta skirta atsiskaitymams tarp jos turėtojų. Tie, kas turi bitkoinų, elektroninės prekybos metu išvengia tarpininkų - dažniausiai banko - ir su jais susijusių išlaidų.

Tai tarsi anarchistai, nenorintys paklusti galiojančiai sistemai, ir kol kas jiems neblogai sekasi daryti tai, ką įprastai reguliuoja valdžia ir centriniai bankai.

Bankai į bitkoiną žiūri su nepasitikėjimu ir pataria neturėti su juo reikalų bei primena, jog jokios finansų įstaigos šių srautų neprižiūri ir nereguliuoja. Esą nesusekamas ir anonimu iki šiol esantis tinklo kūrėjas gali lygiai taip pat greitai dingti, kaip ir atsirado.

O kol pesimistinės prognozės neišsipildė, visame pasaulyje bitkoinai jau gana plačiai paplitę - iš ribotos 21 mln. emisijos cirkuliuoja jau 13 mln. Sistema visame pasaulyje naudojasi smulkusis verslas, investuotojai, biržų makleriai ir t. t.

Masės ir toliau aktyviai domisi, kas yra ši valiuta. Ar tai finansų piramidė, ar kitokio pobūdžio afera? O gal tai - visų mūsų ateitis? Ar tai draudžiama, ar leidžiama?

Praturtėjimas ar skurdas - per sekundes

Interneto paieškos milžinės "Google", kuri suteikia galimybę tyrinėti paieškų tendencijas, duomenimis, rugpjūtį su bitkoinu susijusių paieškų visame pasaulyje padaugėjo 26 proc.

Labiausiai nematomais pinigais domisi Singapūras. Šioje valstybėje gyvena daug žmonių, išmanančių apie pinigus - juk tai yra vienas iš pasaulio finansų centrų.

Domimasi, kas apskritai yra bitkoinas, kokia jo vertė, kur jų galima įsigyti.

Beje, "Google", greta kitų valiutų kursų, jau kurį laiką skelbia ir bitkoino kainą - rugsėjo 4-osios popietę vienas bitkoinas kainavo 1 256 litus, po minutės pabrango iki beveik 1,3 tūkst., vėliau vėl krito ir kilo.

Palyginti - tik pradėjęs egzistuoti bitkoinas kainavo vos 32 litus, o viršūnę pasiekė pernai rudenį, kai jo kaina siekė net per 2,8 tūkst. litų. Per šį laikotarpį taip pat buvo skaudžių kritimų, ir virtuali valiuta buvo atsidūrusi ties bedugnės kraštu, kai po programišių įsilaužimo bitkoino vertė siekė vos 0,35 JAV dolerio.

Todėl virtualios keityklos klientus vilioja sekti kursą ir praturtėti vos per minutę. Bet lygiai taip pat greitai galima ir nuskursti.

Nedraudžia, bet perspėja

Todėl Lietuvos bankas ir gyventojams, ir verslui siūlo susilaikyti nuo bitkoino naudojimo, o jeigu kas šios rekomendacijos nesilaiko, patyręs nuostolių tegul niekam nesiskundžia.

Įspėjama, jog perkantieji ar naudojantieji tokias valiutas prisiima visą su jomis susijusią riziką ir atsakomybę už galimus nuostolius.

"Šioje srityje veikiančių subjektų veikla nėra licencijuojama ir tokios valiutos naudotojai nėra apsaugoti. Kadangi tokios rūšies valiutas sukuria ir valdo asmenys ar asmenų grupės, kurių niekas neprižiūri, todėl labai didelė rizika, kad kūrėjai gali dingti su visais žmonių pinigais", - aiškino Vilius Šapoka, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Ši pozicija sutampa su Europos centrinio banko nuomone. Europiečiai taip pat primena, jog minėtas programišių išpuolis gali pasikartoti, o virtuali erdvė priklausoma nuo kompiuterinės technikos, kuri kartais genda.

Pasinaudojo sukčiai

Populiarėjant bitkoinams į tai dėmesį atkreipė ir sukčiai.

Rugpjūčio pabaigoje vienas Tauragės gyventojas kreipėsi į policiją ir pasiskundė, jog jį apgavo virtualios valiutos pardavėjas. Situacija - klasikinė: pinigus sumokėjo, o prekės negavo.

Uostamiestyje - tik užklausimai

Klaipėdoje veikianti advokatų kontora "Žlioba &Žlioba" apie galimybę už paslaugas atsiskaityti bitkoinais paskelbė vasarį. Tai - vienintelė vieta uostamiestyje, kurioje galima tai padaryti, tačiau nė vienas klientas iki šiol tuo nepasinaudojo.

"Kartais būna viena kita užklausa, bet galiausiai atsiskaitymui pasirenkamas tradicinis būdas. Vis dėlto aš šią galimybę palieku", - sakė kontoros įkūrėjas Gediminas Žlioba.

Jo manymu, ši sistema yra patikima ir veikia puikiai.

"Konkurencija - visada gerai, valiutų rinkoje irgi. Aš tų svyravimų nebijau, atsiskaitymai - ne šimtatūkstantinėmis sumomis, tad ir galimi nuostoliai būtų nedideli. Su apskaita irgi viskas gerai, ji vykdoma pagal faktiškai gaunamas pajamas", - sakė advokatas.

Beje, praėjusią savaitę skrydžių bendrovė "Air Lituanica" taip pat paskelbė žinią apie tai, kad už suteiktas paslaugas jau galima atsiskaityti bitkoinais, ir pridūrė, jog pirmieji klientai taip jau pasielgė.

Vertina pozityviai

Ekonomistė, Lietuvos verslo kolegijos vadovė, doc. dr. Angelė Lileikienė šią virtualią valiutą taip pat vertina palankiai.

"Labai šauni idėja - nereikia spausdinti pinigų ir kaldinti monetų, išvengiama didžiulių kaštų. Patogu atsiskaityti ne tik už prekes ir paslaugas, bet ir dalyvauti biržų sandoriuose.

Jau padaryta labai gera pradžia, tačiau svarbiausia - virtualią erdvę apsaugoti. Kaip rodo istorija, programišiai gali padaryti nemenkų nuostolių, o tai ir yra didžiausia rizika", - nuomone dalijosi ekonomistė.

Ji pritartų versijai, jog monetarinės politikos principus laužanti sistema po kurio laiko taps norma.

"Tai gali būti ateities atsiskaitymų modelis, kuris pateks į ekonomikos istoriją. Tai inovatyvi idėja, tinkama šiems laikams, kai visi turi išmaniuosius telefonus ar planšetinius kompiuterius", - teigė kolegijos vadovė.

Paklausta, kodėl, jos manymu, bitkoiną kritikuoja bankai, A. Lileikienė galvos ilgai nesuko.

"Juk tai konkurencija. Nemažą bankų pajamų dalį sudaro komisiniai už valiutos keitimą bei mokesčiai už tarptautinius pervedimus", - sakė ji.

Tai gali būti ateities atsiskaitymų modelis, kuris pateks į ekonomikos istoriją.

Angelė LILEIKIENĖ, ekonomistė

INFORMACIJA

"Bitcoin" (BTC) - virtuali valiuta, kuria keičiamasi decentralizuotu P2P (angl. "Peer-to-peer") tinklu.
Iki 2030 m. visuotinis galutinis šių pinigų kiekis pasieks 21 mln. bitkoinų, ir nustos augęs. Bitkoinų skaičius niekuomet neperžengs šios ribos.
Nauji bitkoinai randasi palaipsniui, ir yra gaminami narių, palaikančių šį tinklą. Pagaminamų bitkoinų kiekis bet kuriuo laiko momentu proporcingas tam, kiek skaičiavimo išteklių konkretus kompiuteris paskyrė. Programos savininkas turi skirti papildomų kompiuterinių pajėgų, kad programa galėtų spręsti specialius matematinius uždavinius. Juos išsprendus, programos savininkas gauna bitkoinų. Kuo toliau, tuo uždaviniai tampa sunkesni ir juos programa sprendžia ilgiau.
Tokį veikimo principą 2009 m. specialiai sugalvojo programos kūrėjas, paslaptingas programuotojas, pasivadinęs Satoshi Nakamoto vardu. Jis siekė sukurti valiutą, kuri būtų atspari infliacijai. Dėl to bitkoinų programa sukurta taip, kad būtų galima pagaminti tik 21 mln. bitkoinų.

Šaltinis - "Vikipedija"