Bitės nyksta, tačiau tik ne Lietuvoje

Padaugėjo bitynų

Didelį bičių ūkį turintis bitininkas Žilvinas Macijauskas iš Šakių rajono didžiausia Europos bėda įvardijo mažą augalijos įvairovę.

Pasak jo, pagaliau Europos politikai suprato, kad pramoninis ūkininkavimas peržengė ribą, nes sumažėjo gamtinė įvairovė, ir atitinkamai ėmėsi veiksmų padėčiai taisyti.

„Verta paminėti, jog ES valstybėse paupiai sukultūrinti, nėra užliejamų pievų, maži miškeliai iškirsti, o Lietuvoje upių šlaitai gausūs krūmynų, pievų, taigi bitės turi kur dairytis didesnės biologinės įvairovės, - kalbėjo Ž.Macijauskas. - Be abejo, bitėms kenkia ir pesticidų naudojimas, dabar ES dėl kai kurių jų rūšių naudojimo ir žalos bitėms aktyviai diskutuojama.“

Bitininkas akcentavo, jog kuo daugiau per sezoną žydi augalų, kuo jie skirtingesni, tuo geriau ir pačioms bitėms. Mat bičių imunitetas tiesiogiai priklauso nuo vartojamų žiedadulkių - kuo jos skirtingesnių augalų, tuo bitės sveikata geresnė.

Mūsų šalyje per pastaruosius metus bičių populiacija padidėjo, mat apie 30 proc. išaugo bitynų skaičius. Tam turėjo įtakos aktyvus naudojimasis europine parama.

Ž.Macijauskas teigė, jog pagrindinė grėsmė Lietuvos bičių populiacijai dabar yra bičių ligos.

„Labai svarbu, kaip bitininkai paruošia bites žiemai, labai svarbu nuo varoa erkių pagydyti, nes šios erkės bičių šeimose nuolat parazituoja. Erkės iš bitės viską čiulpia, taigi taip bitės nualinamos. O kai bičių imunitetas nusilpsta, savo ruožtu jas puola kitos ligos. Taigi erkės yra visa ko priežastis, jos ir virusus visokius perneša. Tiesa, visiškai išnaikinti erkių praktiškai neįmanoma, ir ši problema egzistuoja visame pasaulyje“, - tikino Ž.Macijauskas.

Šilta žiema nepakenkė

Pirmoji žiemos pusė mūsų šalyje buvo neįprastai šilta, gamtininkai neabejojo, jog dėl to dalis gyvūnų žus ne laiku prabudę iš žiemos miego.

Tačiau, pasak bitininko, tokie orai bitėms žalos nepridarė.

„Kai žiemos pradžia šilta, bitėms nieko blogo. Blogiausia būna tada, kai būna šalta, paskui stiprus atlydys ir vėl šalta. Tačiau ne tik bitėms dėl to blogai, apskritai augalijai, gyvūnams. Taigi kol kas Lietuvos bitėms viskas gerai“, - tikino Ž.Macijauskas.

Ir pridūrė, jog iš savo praktikos pamena atvejų, kai bitės sumanė apsiskraidyti žiemos metu.

„Tai buvo vasario mėnuo, 7 laipsniai šilumos. Nieko blogo nebuvo, bitėms gerai pasiskraidyti, nes jų fiziologija tokia, kad jos visą žiemą nesituština, kaupia savyje viską iki pirmojo apsiskraidymo. O sugrįžusios bitės gali ir toliau žiemoti. Svarbu, kad avilyje būtų sausa ir pakankamai maisto“, - aiškino bitininkas.

Nors anksčiau Lietuvoje klestėjo mažieji bitynai, pastaruoju metu daugėja stambiųjų bitininkų. Pasak Ž.Macijausko, stambiųjų bitynų kaimynystė itin naudinga ūkininkams. Juk bitės apdulkina didžiausius plotus grikių, rapsų laukų, sodų ir pan. Jeigu bitės nesidarbuotų, derlius irgi nedžiugintų.

„Daugelyje valstybių bitininkams mokama už tai, jog jų bitės apdulkina ūkininkų laukus. Pavyzdžiui, Amerikoje bitininkų pagrindinės pajamos yra ne iš medaus, o iš augalų apdulkinimo“, - pasakojo Ž.Macijauskas.

Mūsų šalyje ūkininkai jau supranta, kaip svarbu bendradarbiauti su bitininkais. Kai kurie ūkininkai pasirūpina net avilių pervežimu, kad tik savo žemių kaimynystėje turėtų bičių darbininkių.

„Aišku, bitininkai suinteresuoti, kad jų bitės gyventų šalia ekologinių ūkių, nes atsiranda tokių „ūkininkų“, kurie savo kultūras chemikalais purškia nepaisydami taisyklių, tokiu atveju bitės paprasčiausiai žūsta, - teigė patyręs bitininkas. - Jeigu ūkininkai tvarkingai augalus purškia iki žydėjimo, pagal reikalavimus, technologijas, žala bitėms nėra didelė.“