Beveik milijonas šalies gyventojų gauna bent vienos rūšies pensiją

2011 m. pabaigoje 708,5 tūkst., arba 75 procentai, pensijų gavėjų gavo su senatve susijusias pensijas, iš kurių didžiausią dalį (85%) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos. Šią pensiją gaunančiųjų 2012 m. pradžioje buvo 601,6 tūkst., palyginti su 2011 m., jų skaičius padidėjo 2,6 tūkst.

Nuo 2009 m. sparčiausiai augo priešlaikinio išėjimo į pensiją dėl padėties darbo rinkoje išmokų gavėjų skaičius, 2011 m. padidėjęs 18 procentų, arba 2 tūkst. Šių išmokų gavėjai – asmenys, netekę darbo likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus ir pasinaudoję teise gauti išankstinę senatvės pensiją. Priešlaikinio išėjimo į pensiją dėl padėties darbo rinkoje išmokas 2011 m. pabaigoje gavo 12,8 tūkst., arba 7 procentai priešpensinio amžiaus asmenų.

Netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavo 171,8 tūkst. (18%) darbingo amžiaus asmenų, jų skaičius 2011 m. sumažėjo 2 procentais, arba 4,2 tūkst.

2011 m. pabaigoje 47,7 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas, palyginti su 2010 m., jų skaičius sumažėjo 2 procentais, arba 1,1 tūkst.

Be to, kaip ir praėjusiais metais, 233,5 tūkst. suaugusių asmenų, dažniausiai kartu su senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijomis, gavo našlių pensijas.

Išankstiniais duomenimis, 2011 m. išlaidos pensijoms sudarė 8,2 mlrd. litų ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 37,5 mln. litų (0,5%). Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), dėl spartesnio BVP augimo sumažėjo nuo 8,6 procento 2010 m. iki 7,7 procento 2011 m.

Išlaidos pensijoms sudaro didžiausią visų ES valstybių išlaidų socialinės apsaugos išmokoms ir paslaugoms dalį. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2009 m. didžiausia išlaidų pensijoms dalis buvo Lenkijoje (63,9%), Italijoje (56,4%) ir Rumunijoje (55,7%), mažiausia – Airijoje (27,7%), Islandijoje (32,9%) ir Norvegijoje (34%). Lietuvoje šis rodiklis sudarė 46,5 procento ir buvo šiek tiek didesnis nei Europos Sąjungos (ES 27) vidurkis (46,1%).