Benzino kainos gąsdina net Seimą

Benzino kainos gąsdina net Seimą

Pastaruosius tris mėnesius naftos kaina, neskaitant trumpalaikių svyravimų į vieną ar kitą pusę, iš esmės nepasikeitė. Tačiau vairuotojai pastebi, kad pilant kurą šalies degalinėse pinigines tenka atverti vis plačiau. Seimo nariai jau kreipėsi į Vyriausybę, siūlydami kuro kainas reguliuoti, tačiau gavo tik formalius atsakymus.

Vasario pabaigoje litras A95 markės benzino kainavo vidutiniškai 1,09 euro, dabar - jau 1,22 euro, o kai kurios degalinės prašo ir 1,26 euro. Per tą patį laikotarpį „Orlen Lietuva“ didmeninė kaina išaugo 10 euro centų - iki 1,14 euro.

Kuro pardavėjai paprastai benzino, dyzelino pabrangimą linkę pateisinti tuo, kad brangsta žaliava, didėja akcizai ir panašiai. Tačiau nuo vasario vidurio ir naftos barelis nepabrango, ir akcizai nepasikeitė, o tiek didmeninė, tiek mažmeninė kuro kaina šovė į viršų.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir parlamentaras, technikos mokslų daktaras prof. Stasys Brundza dar pernai rudenį kreipėsi į Vyriausybę, siūlydami įvesti degalų kainų valstybinį reguliavimą, įpareigojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją parengti reguliuojamų degalų kainų nustatymo principus. Atsakymo nesulaukė iki šiol, o kitos institucijos, kurioms pasiūlymą persiuntė Vyriausybė, atsirašinėjo tik formaliai.

„Niekas absoliučiai nejuda. Vyriausybė net nesiteikė formaliai atrašyti. Nenormalu, kad mes neturime Lietuvoje veikiančios įmonės „Orlen Lietuva“ kaštų analizės. Aišku, Lietuva pati kalta, kad yra aborigenų valstybė ir monopolinę rinką atidavė privatininkams. Tačiau galime įteisinti kainų reguliavimą, nes dabar yra absurdas: jei tik naftos kaina nežymiai pakyla, kuras Lietuvoje irgi iškart pabrangsta. O kai naftos kainos sumažėja, kuras kažkodėl neatpinga. Laukiame Vyriausybės atsakymo, ką ji galvoja apie reguliavimą, nes rengti projekto, jei Vyriausybės išvada bus neigiama, neapsimoka, tai bus tik laiko gaišimas. Akivaizdu, kad kažkas yra ne taip, nes „Orlen Lietuva“ per pirmus tris šių metų mėnesius uždirbo 44 mln. eurų“, - dėstė R.Žemaitaitis.

S.Brundza akylai seka naftos bei degalų kainų dinamiką ir yra užfiksavęs labai keistų dalykų. Pavyzdžiui, pernai spalio 7 dieną nafta kainavo 92 dolerius už barelį, o benzino kaina - 4,55 lito už litrą (1,32 euro). Dabar barelis tekainuoja 58 dolerius, o benzinas per tą laiką teatpigo 10 centų. Beje, per tą laiką jokie mokesčiai nesikeitė, akcizai nedidėjo. 2013 m. sausio 8 d. barelis kainavo 110 dolerių, o benzinas kainavo 4,5 lito. Kitaip tariant, naftai atpigus per pusę, benzinas atpigo tik maždaug procentu“, - akcentavo S.Brundza.

„Energetikos ministerija, pavyzdžiui, atsakė, kad valstybinis degalų kainų reguliavimas pažeistų Konstituciją. Bet tai yra absurdas. Juk didmeninė prekyba naftos produktais yra monopolinė rinka. Jei reguliuojame vandens tiekimą, šilumos tiekimą ir kitas monopolines rinkas, tikrai galime reguliuoti ir degalų kainas. Bet Vyriausybė to nenori. Tikriausiai todėl, kad kuo didesnės degalų kainos, tuo daugiau PVM surenkama į valstybės biudžetą. Bet toks požiūris netoliaregiškas. Juk kuo didesnės legalių degalų kainos, tuo padaugėja kontrabandos“, - pastebėjo S.Brundza.

Gamintojo („Orlen Lietuva“) komentaras

Didmeninė benzino kaina minėtu metu kito didžia dalimi dėl to, kad lygiai taip pat kito ir Platts indeksas. Kaip žinia, didmeninė šviesiųjų naftos perdirbimo produktų kaina priklauso būtent nuo Platts indekso, pasiūlos ir paklausos santykio, logistikos sanaudų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder