Belaukiant Senojo turgaus rekonstrukcijos, akis bado pasisekimo sulaukę sostinės pavyzdžiai

Turgaviečių vystytojai tikina, kad verslui kur kas paprasčiau tvarkytis šioje sferoje. Ir visai ne dėl to, kad Savivaldybės nesugeba ar nemoka tinkamai prižiūrėti ar plėtoti savo turto. Tiesiog verslas kur kas greičiau gali reaguoti į naujoves ir priimti sprendimus, o Savivaldybės veiklos reglamentavimas kur kas apibrėžtesnis ir įspraustas į rėmus.

Tad esą nėra ko stebėtis, kad Lietuvoje pastebima tendencija, jog turgavietės perduodamos į verslininkų rankas. Pavyzdžiui, didžiausi sostinė turgūs - Halės ir Kalvarijų - yra valdomi koncesininkų.

Klaipėdos valdžia neatmeta galimybių, kad ateityje ir uostamiestyje gali būti ieškoma kitokių turgaviečių valdymo formų, tačiau esą kol kas skubėti nėra kur.

Nušluostė nosį?

Klaipėdoje jau kelintus metus kalbama apie planus rekonstruoti miesto širdyje esantį Senąjį turgų, tačiau realūs darbai vis neprasideda. Tai, anot aktyvių klaipėdiečių, tik parodo, kad senamiesčio atgaivinimo kelias gali būti labai ilgas, jei į tai aktyviai neįsitrauks privatus verslas.

Žibalo į ugnį įpylė ir sostinės pavyzdys. Praėjusį penktadienį Vilniuje duris atvėrė naujas Benedikto turgus, kuris iškilo vos per 9 mėnesius.

Priminsime, kad Senojo turgaus halės rekonstrukcijos projektas viešai buvo pristatytas dar 2016-ųjų spalį, tad klaipėdiečiai pagrįstai kelia klausimą - kiek ilgai dar reikės laukti realių darbų pradžios? Be to, ar tikrai valdiška įstaiga sugebės ne tik atlikti rekonstrukciją, bet ir sukurti tikrą traukos centrą?

"Atrodo, kol mes, klaipėdiečiai, lėtai planuojame, kiti jau seniai viską įvykdė", - replikavo savaitgalį sostinės Benedikto turguje apsilankęs klaipėdietis.

Kad naujoji sostinės turgavietė nušluostė nosį, pripažino ir Senojo turgaus vadovas Arvydas Gaudiešius. Viešojoje erdvėje pamatęs Benedikto turgaus nuotraukas, jis sakė pamatęs labai daug panašumų su klaipėdietiškais planais, kurie vis dar ir lieka tik planai.

"Šiek tiek buvome užsikirtę dėl to, kad esame paminklosauginėje zonoje, bet dabar jau viskas eina į pabaigą, pavasarį bus skelbiamas konkursas rangos darbams. Preliminariai galime skaičiuoti, kad darbai bus baigti maždaug po metų", - žadėjo A. Gaudešius.

Turgaus vadovo nuomone, lygintis su sostinėje atidaromais objektais Klaipėda negali dėl esminės priežasties - skirtingos perkamosios galios.

"Mes jokiu būdu negalime lygintis pirkėjų srautais su Vilniumi. Pažiūrėkite, kiek daug Klaipėdoje centrinėje gatvėje atidaroma pigių drabužių parduotuvių. Tai tik parodo, kokia perkamoji galia yra uostamiestyje", - pasakojo Senojo turgaus vadovas.

Jis nenorėjo sutikti, kad turgaus atgimimas būtų kur kas efektyvesnis ir greitesnis, jei tuo užsiimtų privatus verslas.

"Jei Senojo turgaus teritorija būtų atiduota į privačias rankas, aš nesu tikras, kad čia turgus iš viso išliktų. Galbūt po kurio laiko vietoje turgavietės atsirastų dar vienas prekybos centras", - svarstė A. Gaudiešius.

Reikia koncepcijos

Benedikto turgaus direktorė Jolita Krickė svarsto, kad tinkamai rekonstruotas Senasis turgus - viena iš galimybių atgaivinti Klaipėdos senamiestį. Tačiau, jos nuomone, jei nebus tinkamos koncepcijos, vadinamoji rekonstrukcija gali tapti eiliniu remontu ir tiek.

Ar tinkamos koncepcijos parinkimas tikrai Savivaldybės valdomos įmonės jėgoms, ji nesiėme prognozuoti, tik priminė, kad populiariausius turgus pasaulyje, kuriais dažnai žavisi užsienyje viešintys lietuviai, taip pat valdo privatininkai.

"Negaliu vertinti Senojo turgaus planų, nes nesu su jais nuodugniai susipažinusi. Galiu pasakyti tiek - jeigu bus tik atlikta rekonstrukcija, bet nebus išskirtinės koncepcijos, kuri atlieptų šiuolaikines tendencijas, tai bus niekas kitas, o tik kosmetinis remontas. Deja, tokių pavyzdžių turime ir Vilniuje. Labai svarbu - turinys, tai, ką duodame pirkėjui", - paprašyta pasidalinti savo patirtimi, komentavo J. Krickė

Pasak jos, kur kas svarbiau už gražiai išdažytas sienas, kaip pateikti žmonėms tai, ko jiems reikia.

"Iš patirties galiu pasakyti, kokia svarbi yra prekybininkų atranka, jų mokymai. Benedikto turgui pardavėjus atrinkome labai griežtai. Daugiausia čia bus tiekiama atsakingai į savo veiklą žiūrinčių ūkininkų, mažų kepyklėlių ar mėsinių produkcija. Dabar galime džiaugtis, kad šis įdirbis buvo ne veltui. Tokio rezultato, koks buvo savaitgalį, prekybininkai nesitikėjo. Kai kurie jau šeštadienį neplanuotai turėjo papildyti prekių atsargas, nes viską pardavė jau pačią pirmąją dieną. Tai tik parodo, kad pirkėjams reikia gerų ir rinktinių produktų. Pasitvirtino kalbos, kad žmonės turi pinigų ir negaili jų geroms prekėms", - pasakojo J. Krickė.

Seka pasaulines tendencijas

Jos nuomone, naujoji sostinės turgavietė pirkėjus labiausiai ir patraukė tuo, kad čia jaučiamos pasaulinės tendencijos ir nebijoma prisitaikyti prie žmonių poreikių.

"Populiariausi pasaulio turgūs seniai nebėra tik ta vieta, kur žmonės eina įsigyti maisto produktų. Pavyzdžiui, Londone esantis vienas seniausių turgų "Borough" kažkada gimė kaip ūkininkų turgus. Pačiame miesto centre šalia verslo centrų esanti turgavietė prisitaikė prie šiuolaikinių tendencijų ir įsteigė maitinimo zoną. Tad verslo centruose dirbantys londoniečiai eina į turgų papietauti ir kartu įsigyja reikiamų produktų", - pasauliniais pavyzdžiais dalijosi J. Krickė.

Ir naujoji Benedikto turgavietė atnešė į sostinę vakarietiškų tradicijų - naujoje prekyvietėje taip pat galima ne tik apsipirkti, tačiau ir pavalgyti, atsigerti kavos ir kt.

"Savaitgalį stebėjome, kad į turgavietę rinkosi daug šeimų su vaikais. Akivaizdu, kad šeimoms reikia neutralių neįpareigojančių vietų, kur jie su vaikais gali skaniai pavalgyti ir jaustis laisvai", - kad turgavietė turi atlikti kur kas daugiau funkcijų, nei esame įpratę, svarstė J. Krickė.

Direktorė pasakojo, kad turguje suformuota aikštė, kurioje dieną įsikurs prekybininkai su laikinomis prekyvietėmis, o vakare čia bus laisvalaikio zona, kurioje vyks koncertai, degustacijos, mokymai, teminių dienų renginiai. Dar vienas privalumas - šiame turguje už viską bus galima atsiskaityti banko kortele.

"Deja, mūsų šalyje vis dar išlikusi posovietinio turgaus samprata. Net ir kaimynai lenkai jau prisitaikė prie pasaulinių tendencijų, tad negalime snausti ir mes. Stagnacija yra kenksminga", - pabrėžė J. Krickė.

Parduoti neskuba

Klaipėdoje esančių Naujojo ir Senojo turgaus pagrindinis akcininkas - Klaipėdos miesto savivaldybė.

"Abu šie turgūs pagal savo dislokacijos vietą yra skirtingos paskirties. Naujojo turgaus paskirtis - tiesioginė, kad gyventojai kuo arčiau turėtų turgų. O senamiesčio dalyje esantis Senasis turgus labiau surištas su turistine sfera, nes vasaros metu mielai čia užsuka kruizinių laivų turistai. Pagal turgavietę gali susidaryti nemenką įspūdį apie miestą", - kad Senojo turgaus įvaizdis ypač svarbus Klaipėdai, pripažino vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Ji sutiko, kad turgaus funkcija yra grynai komercinė ir neturėtų būti priskirta Savivaldybei. Visgi esą dabar susiklosčiusi tokia situacija, kad Savivaldybei paprasčiau atgaivinti Senosios turgavietės erdvę.

"Suvokiame, kad turgūs dabar turi būti visai kitokie ir Senasis turgus turi keisti savo įvaizdį. Rekonstravus pagrindinį pastatą nebus sustota. Antrasis etapas bus susijęs su aplinkos tvarkymu. Numatyta miestui priklausančios senosios turgaus aikštės bei dviejų pro turgavietę einančių gatvių rekonstrukcija. Miesto Taryba yra pritarusi, kad būtų tinkamai sutvarkyta ir turgavietės priekyje esanti aikštė. Visa tai tvarkys miestas, pritraukdamas europines lėšas. Be to, turguje yra apgriuvusių pastatų, kurie taip pat turėtų kurti pridėtinę vertę. Taigi, kaip matote, turgus turi daug dalių, kurias dabar lengviausia pačiai Savivaldybei tvarkyti, nes šioje vietoje yra daug paveldosauginės teritorijos", - pasakojo J. Simonavičiūtė.

Tačiau esą tai nereiškia, kad ateityje turgaus valdymas nesikeis. Gali būti, kad vėliau bus bandoma pritraukti ir privatininkus.

"Jei parduotume dabar - tektų parduoti pigiai, o tai nėra mūsų tikslas", - minėjo vicemerė.

Be to, šiek tiek baiminamasi, kad pardavus akcijas tokioje patrauklioje miesto vietoje gali atsirasti dar vienas "Akropolis".

"Mūsų tikslas - išsaugoti turgavietę ir kad tai būtų traukos centras. Jau šešti metai einame to link. Tiesa, sunkiai, nes kai objektas yra paveldosauginėje teritorijoje, net ir remontuoti jį nėra paprasta", - pripažino vicemerė.