"Bega" išlaikė krovinių apyvartos augimą

Pasak kompanijos "Bega" generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, tam yra dvi pagrindinės priežastys.

Viena vertus, kompanija šiuo metu įgyvendina uostinės infrastruktūros ir terminalų plėtros programą. Laikotarpiu nuo 2006 iki 2020 m. į krovos pajėgumų didinimą vien "Bega" planuoja investuoti apie 330 mln. Lt.

Investicijos duoda grąžą

Dalis šių investicijų jau yra ne tik padaryta, bet ir pradėjo "dirbti" bei duoti grąžą. Tai - per 80 mln. Lt kainavęs Universalus birių žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalas su geležinkelio vagonų bei krovininių automobilių pakrovimo/iškrovimo stotimi, mobiliuoju laivų krautuvu, moderniomis krovos technologijomis ir kitais priklausiniais.

Pradėjus darbą per šį terminalą, birių žemės ūkio produktų, kurių didelę dalį sudaro eksportinės bei tranzitinės grūdinės kultūros, krova praėjusiais metais, palyginti su 2012-aisiais, išaugo 26 proc., o lyginant su 2011 metais - net 2,5 karto.

Tai, pasak A. Kuzmarskio, taip pat yra svarbu vertinant kitą reikšmingą veiklos rodiklių augimo priežastį - krovinių srautų diversifikavimą. Pavyzdžiui, tų pačių birių žemės ūkio produktų dalis bendroje kompanijos "Bega" krovinių struktūroje per pastaruosius 5 metus išaugo nuo 6-7 proc. beveik iki 20 proc. ir atitinkamai išplėtė bei pagilino kompanijos veiklos specializaciją.

Didėjo ir birių, ir skystų trąšų krova

Kalbant apie vieną iš reikšmingiausių kompanijos "Bega" krovinių - birias mineralines trąšas, čia taip pat matome 8 proc. augimą, nors bendrai Klaipėdos uoste birių trąšų krovos apyvarta 2013-aisiais dėl objektyvių priežasčių laikinai sumažėjo apie 11 proc. Prielaidas atsispirti sumažėjimui iš dalies sudarė srautų diversifikavimas, nes kompanija "Bega" į laivus perkrauna tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos, tiek Rusijos trąšų gamintojų eksportinę produkciją.

Praėjusiais metais kompanija "Bega" fiksavo augimą cemento, mineralinių medžiagų, kalcinuotos sodos apyvartoje. Vienas didžiausių šuolių 2013-aisiais užfiksuotas skystų produktų krovoje - jos augimas sudarė 50 proc. Atsižvelgdama į tokių krovinių srautus bei partnerių poreikius, kompanija "Bega" praėjusiais metais atnaujino skystų produktų talpyklas, o šiemet planuojama išplėsti skystų produktų rezervuarų parką. Tai leis dar labiau padidinti kompanijos krovos pajėgumą bei išplėsti jos specializaciją, kraunant ne tik birius, bet ir skystus ne naftos produktus, tarp kurių - įvairių rūšių, taip pat ir maistiniai, aliejai, skystos trąšos, kiti nepavojingi skysti produktai.

Pasak A. Kuzmarskio, šiems metams yra suplanuota ir daugiau darbų, ruošiantis bei įgyvendinant plėtros projektus. Tarp jų - žemės ūkio produktų, mineralinių medžiagų terminalų išplėtimas, technologinio parko ir krovos mašinų modernizavimas, naujų įrengimų įsigijimas, anksčiau statytų sandėlių kokybinių parametrų gerinimas, geležinkelio plėtra. Ypač daug dėmesio skiriama aplinkosauginių priemonių įgyvendinimui - aspiracinių sistemų, dulkių surinkimo įrenginių montavimui.

Prielaidų augti yra

Generalinio direktoriaus teigimu, naujų krovos galimybių ir pajėgumų atsiradimui pagrindą sudaro įgyvendinami uosto infrastruktūriniai projektai. Praėjusiais metais pradėjus dirbti naujai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybei, pasak A. Kuzmarskio, šie darbai labai suaktyvėjo. 2013-ųjų pradžioje Valstybinei komisijai buvo "priduotas" naujai pastatytas pirsas (66A-67A krantinės), atlikti gilinimo darbai, šiuo metu ruošiamasi 67-68 krantinių rekonstrukcijai. Tai leis sudaryti realias sąlygas priimti naujų parametrų laivus ir, įgyvendinus esančio birių krovinių importo-eksporto terminalo plėtrą, 30 proc. padidinti jo pajėgumą.

Labai svarbu baigti gilinimo darbus prie 69-70 krantinių, kad jų parametrai atitiktų projektinius. Šios krantinės yra pastatytos 14 metrų gyliui, tačiau šiuo metu ten gylis yra 11,5-12 m.

Taip pat laukia baigiamieji darbai prie naujų 66A-67A krantinių - pirso. Tai, anot A. Kuzmarskio, yra reikšmingi darbai toliau planuojant veiklą įgyvendinant projektinius parametrus. Mat pasiekus projektinį 14 m gylį kompanija "Bega" galės ne tik priimti "Panamax" ar "Post Panamax" tipo laivus, bet ir pilnai juos pakrauti (ar priimti pilnai pakrautus).

"Būtent to iš kompanijos "Bega" bei apskritai Klaipėdos uosto tikisi mūsų partneriai. Jei mes šiuo atžvilgiu galėsime patenkinti jų lūkesčius, 2014-aisiais krova turės galimybių augti. Mes tam esame pasiruošę, toliau vykdome terminalų plėtros programą, fiksuojame didelį krovinių siuntėjų bei gavėjų - tiek vietinių, tiek iš šalia esančių rinkų - susidomėjimą. Kita vertus, džiugu, kad praėjusiais metais pradėjusi dirbti nauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybė aktyviai ėmėsi uosto infrastruktūros gerinimo projektų įgyvendinimo, o tai reiškia, kad mano minėtos prielaidos krovai augti tikrai bus sudarytos", - sako A. Kuzmarskis.

Skelbiami konkursai

"Žingsnis po žingsnio krantinės tvarkomos ir gilinamos visame uoste. Pirmiausia gilinimo darbus atliekame ten, kur nereikia atlikti kokių nors rekonstrukcijos darbų, rengti projektų, dėl kurių procesas užtrunka, atlikti apskaičiavimų, ar galima prie tų krantinių gilinti daugiau, ir parengti techninius projektus", - teigia Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

Jis informavo, kad jau paskelbtas konkursas dėl gilinimo iki 14 m darbų ir prie 69-70 krantinių. Jau parengtas 67-68 krantinių rekonstrukcijos projektas ir artimiausiu metu planuojama skelbti konkursą rekonstrukcijos darbams atlikti. Tikimasi, kad šiame konkurse dalyvaus daug dalyvių.

A. Kamarauskas pripažįsta, kad pastačius pirsą, tačiau neužbaigus kitų susijusių darbų, buvo atsiradęs "labai nedidelis akmenėlis, vertęs didelį vežimą". Tačiau užpraėjusią savaitę jau buvo atlikti gilinimo darbai tarp pirso ir 67 krantinės. Infrastruktūros direktoriaus manymu, artimiausiu metu uosto kapitonas galės priimti sprendimą leisti švartuotis prie pietinės šio pirso pusės didesnę grimzlę turintiems laivams.