Baudų baubas gena atliekų tvarkymo sistemos kūrimą

Sankcijos už kiekvieną toną

Pernai į sąvartyną Dumpiuose, kur atvežamos viso Klaipėdos regiono komunalinės atliekos, buvo atgabenta apie 140 000 tonų šiukšlių. Jeigu po trejų metų pusė šio kiekio nebus išrūšiuojama, perdirbama arba sudeginama išgaunant šiluma ar elektros energiją, ES pradės taikyti finansines sankcijas už įsipareigojimų nevykdymą.

"Baudas mokės ne valstybė, o darbų neatlikusios ir direktyvų nevykdančios savivaldybės“, - aiškino Sigitas Rinkevičius, UAB "COWI Lietuva“ atliekų tvarkymo ekspertas. Tokias sankcijas ES jau taiko Graikijai.

Taip pat ir Aplinkos ministerija yra numačiusi taršos mokestį regionams, kurie nerūšiuos pakankamo kiekio atliekų.

"Nė vienas regionas, nė viena šalies savivaldybė šiandien nevykdo nustatytų taršos normatyvų. Todėl norint išvengti finansinių sankcijų, reikia skubiai realizuoti atliekų deginimo ir mechaninio biologinio atliekų apdorojimo projektus“, - sakė S. Rinkevičius.

Pagal Aplinkos ministerijos pateiktą schemą, numatytas taršos mokestis sąvartyne šalinamoms neapdorotoms komunalinėms atliekoms nuo 2013 metų bus 75 litai už kiekvieną toną. Ir kasmet šis mokestis didės 20 litų. Jeigu atliekos nebus išrūšiuojamos ir perdirbamos, 2017 metais valstybinis taršos mokestis už toną sieks 155 litus. Tokiu atveju mokesčiai už atliekų tvarkymą Klaipėdos gyventojams padidėtų apie 76% - iki 358 litų, nes dabar 1 tonos sutvarkymas kainuoja 203 litus.

Pirmyn - per teismus

Už atliekų tvarkymą Klaipėdos regione atsakingos bendrovės KRATC direktorius Šarūnas Reikalas teigia, kad Vakarų Lietuvoje situacija dar nėra grėsminga, o darbai vyksta pagal planą.

"Kas priklauso nuo mūsų - padarėme viską: laiku pateikėmė paraišką Aplinkos ministerijai dėl mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių įsigijimo. Vykdome tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą atliekų deginimui“, - sakė Š. Reikalas.

KRATC direktoriaus minimi mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai būtų statomi Dumpių sąvartyne ir padėtų išrūšiuoti iš gyventojų atvežtas komunalines atliekas, nes rūšiavimas prie individualių ar daugiabučių namų nė vienoje ES šalyje neduoda pakankamų rezultatų. „Į sąvartyną atvežamų tūkstančių tonų atliekų rankomis neišrūšiuosi. Įsigysime rūšiavimo įrenginius – specialius konvejerius, atskirsime antrines žaliavas, o likusią dalį deponuosime arba perduosime atliekų degintojams“, - pasakojo KRATC direktorius. Šio projekto finansavimui prašoma ES finansinė parama.

KRATC vykdomas atliekų deginimo konkursas kartu su mechaniniu dalies atliekų išrūšiavimu leistų Klaipėdos regiono gyventojams išvengti ES sankcijų ir valstybinio taršos mokesčio dėl aplinkosauginių direktyvų nesilaikymo.

"Atliekų deginimas išgaunant šilumos ar elektros energiją Europos Sąjungoje pripažįstamas kaip efektyvus atliekų tvarkymo būdas. Bet tikrai ne nuo mūsų bendrovės priklauso, ar atliekų deginimo konkursas nestrigs, ar jis nebus skundžiamas teismams“, - sakė Š. Reikalas, primindamas, kad kone kiekvienas atliekų sistemos kūrimo žingsnis Klaipėdos regione buvo skundžiamas teismams. Ir nors KRATC nė vienos bylos nepralaimėjo, metų metais besitęsiantys bylinėjimaisi labai apsunkina projektų vykdymą.

Pasak KRATC vadovo, vykdomi mechaninio biologinio atliekų rūšiavimo ir deginimo projektai pasirinkti dėl esminės priežasties – kad įvykdžius visus aplinkosauginius reikalavimus galutiniam vartotojui mokesčiai būtų kuo mažesni.