Banko ekonomistas: biudžetą išgelbėtų valstybinių įmonių pertvarkymas

Jo įsitikinimu, tikrieji biudžeto konsolidavimo ir viešųjų finansų iššūkiai dar tik priekyje

Pasak vyriausiojo ekonomisto, tolimesnis esamų mokesčių tarifų didinimas arba naujų mokesčių įvedimas turėtų neigiamos įtakos gyventojų ir verslo pasitikėjimui bei toliau slopintų vartojimą ir investicijas. Mokestinės aplinkos nestabilumas slopintų ir galimas tiesiogines užsienio investicijas. Netgi galimai ilgalaikėje perspektyvoje stabilizuojantis nekilnojamojo turto mokestis turėtų palaukti tvaresnio ekonominio augimo, o jo įvedimo data turėtų būti paskelbta gerokai prieš jo įsigaliojimą.

N. Mačiulis pažymi, kad yra mažiausiai du šalies ilgalaikiam konkurencingumui nekenkiantys biudžeto pajamų didinimo šaltiniai. Pirmasis - šiuo metu jau pakankamai dėmesio susilaukęs valstybės valdomų įmonių pertvarkymas. Pernai 18 mlrd. Lt vertės turto dividendai sudarė apie 0,05 proc. BVP, kai tuo tarpu analogiškas rodiklis Estijoje viršijo 1 proc. Deja, ši iniciatyva nepelnytai kritikuojama dar nematant konkrečios strategijos - dažniausiai baiminamasi, jog šių įmonių efektyvumo didinimas yra susijęs tik su nuostolingų viešųjų paslaugų atsisakymu arba jų kainų kėlimu. Tačiau, pasak ekonomisto, tinkama šio turto valdymo reforma leistų padidinti pajamas ir per skaidresnius viešuosius pirkimus bei efektyvesnę vadybą.

Daugiau abejonių kyla dėl to, kaip galima valstybines įmones atriboti nuo politinių interesų ir padaryti jas skaidresnes. Vienas būdų yra reformuoti jas į akcines bendroves ir dalį akcijų kotiruoti akcijų biržoje. Darant prielaidą, kad tam tikros įmonės yra strateginiai šalies objektai ir jų privatizuoti negalima, jų biržoje kotiruojama akcijų dalis gali būti mažesnė nei 50 proc. Ketvirtinių veiklos ataskaitų skelbimas padarytų šias įmones daug skaidresnes, o privataus kapitalo interesas apsunkintų neefektyvumo, neūkiškumo ir galimos korupcijos apraiškas.

"Tokia priemonė turėtų ir dvi "šalutines" naudas - biudžetą papildytų solidi pinigų suma, leisianti nedidinti valstybės skolos ir jos aptarnavimo kaštų, be to, tai leistų pagyvinti ir Lietuvos akcijų biržą ir pritraukti daugiau užsienio investuotojų. Tiesa, didžiausia abejonė kyla dėl to, kiek privataus kapitalo pavyktų įtikinti investuoti į tokias šiuo metu neefektyvias įmones", - sako N. Mačiulis.

Antras didelis potencialus pajamų šaltinis yra šešėlinės ekonomikos mažinimas. Tolimesnis paskatų didinimas kurti naujas darbo vietas turi būti vienas svarbiausių uždavinių 2011 metais. Net jei artimiausioje ateityje tai nepadėtų padidinti biudžeto pajamų (pavyzdžiui, pritaikius mokestines lengvatas naujoms darbo vietoms), tai leistų sumažinti išlaidas bedarbių pašalpoms bei būtų reikšmingas struktūrinis pokytis ilgesnėje perspektyvoje - mažėtų dirbančių šešėlyje.

N. Mačiulio nuomone, galiausiai reikėtų imtis konkrečių priemonių mažinant stambios kontrabandos apimtis bei lietuvių "verslumą" gabenant neapmokestintas prekes iš kaimyninių šalių ir pardavinėjant jas Lietuvos turguose.

Vyriausiojo ekonomisto teigimu, ketinimai liberalizuoti sienos kirtimą gyvenantiesiems Baltarusijos ir Kaliningrado srities pasieniuose tik padidins nelegalios produkcijos realizaciją Lietuvoje. Tai ne tik nepapildo nacionalinio biudžeto, bet kenkia legaliai veikiantiems ir visus mokesčius sumokantiems verslininkams.

Išlaidų mažinimo priemonės - valstybės tarnautojų atlyginimų, socialinių išmokų, ir kt. - buvo lengvai įgyvendinamos, bet yra laikinos, nenuoseklios ir kartais labai žalingos. Pavyzdžiui, sprendimas įmokas į antros pakopos pensijų fondus sumažinti nuo 5,5 proc. iki 2 proc. ne tik šiandienos "Sodros" problemą sprendžia perkeldamas ją į rytojų, bet pakerta visą pensijų reformos idėją - atitolti nuo einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos.

Pasak jo, socialinių išmokų mažinimas turi didelę neigiamą įtaką namų ūkių vartojimui, todėl tolimesnė konsolidaciją šioje srityje ne tik socialiai žalinga, bet ir, dėl sumažėjusių mokestinių pajamų, turėtų mažai ekonominės naudos. Visų valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinimas yra solidarus, tačiau nesprendžia pagrindinės šio sektoriaus problemos - neefektyvumo. Daug tvaresnis pokytis būtų ne visų specialistų (kartais labai aukštos kvalifikacijos) atlyginimų mažinimas, o reformuojant visą viešąjį sektorių ir atsisakant daugelio perteklinių, per didelių ar net žalingų institucijų arba funkcijų.

Anot N. Mačiulio, pridėtinės vertės nekuriančių valstybės tarnautojų atsisakymas trumpu laikotarpiu šiek tiek paaštrintų nedarbo problemą (tol kol darbuotojai persikvalifikuotų ir pereitų iš viešojo sektoriaus į privatų), bet padidintų šalies konkurencingumą ateityje.