Bankas nepaliko nė cento

Skandinavija garsėja, kaip aukščiausios socialinės gerovės šalis, tačiau Lietuvoje veikiantis skandinaviškas bankas nusirašė paskutinius našlės pinigus ir invalidumo pašalpą.

Kriterijai nesutapo

Į redakciją Loreta Tamutienė atėjo tiesiai iš banko. Ji sakė atvykusi pasiskolinusi pinigų autobuso bilietėliui, mat bankas abi jos korteles užblokavo. Neslėpdama susijaudinimo, moteris papasakojo SEB banke turinti vartojamąjį kreditą ir kas mėnesį mokanti po 41 litą. Tačiau balandžio pabaigoje po antrojo insulto ji atsigulusi į ligoninę ir du mėnesius - birželį ir liepą - įmokų nesumokėjo.

Moteriai buvo suteiktas II grupės invalidumas. Grįžusi iš ligoninės ir sulaukusi invalidumo pašalpos į einamąją sąskaitą, moteris norėjo paimti pinigų bankomate, tačiau ekrane pamatė, kad sąskaitoje įrašyta tik 998 litų skola.

Pasak L. Tamutienės, ji dar prieš tai kalbėjusi telefonu su banko darbuotoja ir informavusi, kad rugpjūtį, kai tik gausianti pašalpą, sumokėsianti už visus tris mėnesius. Bet liepos pabaigoje sąskaitoje jau rado minusą. Bankas iš jos pareikalavo grąžinti visą kredito sumą.

"Prašiau, kad man tą sumą išdėliotų bent per tris mėnesius, nes aš palieku be cento. Tačiau jauna panelė banke pasižiūrėjo į mano pajamas ir pareiškė, kad jos per mažos grąžinti skolą per tris mėnesius", - pasakojo L. Tamutienė.

Moters mėnesio pajamos - sudėjus kartu invalidumo ir socialinę pašalpą - iš viso 630 litų.

L. Tamutienė ir į banką, ir į redakciją atsinešė dokumentus, įrodančius, kad ji gulėjo ligoninėje, tačiau bankui jie buvę neįdomūs.

"Esu našlė, auginu 12 metų dukrą. Rugpjūčio pradžioje man turi pervesti invalidumo pašalpą. Banke sakiau, kad jei dabar nusiskaičiuosit visą mano pašalpą, aš dukros į šeštą klasę neišleisiu, bet man pasakė, kad tai jų nedomina", - ašarojo moteris.

Toks standartas

SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas paaiškino, kad tokia esanti standartinė procedūra. Anot jo, kai žmogus nebemoka įmokų 60 dienų, pati banko sistema blokuoja sąskaitą. Esą tada bankas su klientu individualiai ieško būdų, kaip spręsti tokią situaciją.

"Minimu atveju, sutrikus "Visa" vartojimo kredito kortelės įmokų mokėjimui ir gavus antstolių pranešimų apie skolas kitoms bendrovėms, bankas apribojo galimybę naudotis šia kortele. Tai reiškia, kad klientas jau kelis kartus iš eilės negrąžino pagal sutartį įsipareigotų grąžinti kredito įmokų.

Tai standartinė procedūra, kai klientas daugiau nei du mėnesius nemoka kredito grąžinimo įmokų. Tokiu būdu yra siekiama apsisaugoti, kad problemų patiriančio asmens įsiskolinimas nebedidėtų ir situaciją būtų galima pradėti spręsti siekiant susigrąžinti vėluojamą grąžinti kreditą ir tariantis su klientu individualiai.

Klientė SEB banke taip pat turi ir kitą - mokėjimo - kortelę, į kurios sąskaitą buvo mokama invalidumo pašalpa. Naudojimasis šios kortelės sąskaita vėliau taip pat buvo apribotas. Jį lėmė vėluojančios įmokos už kredito kortelę", - paaiškino A. Žilinskas.

"Gadina savo reputaciją"

Aušra MALDEIKIENĖ, ekonomistė

Formaliai bankas pasakys labai ciniškai: "Pati kalta". Taip, klientė pasirašė taisykles - jei įmokos nesumokėjo, bankas turi teisę pareikalauti visko iš karto, taigi formaliosios taisyklės nėra pažeistos. Bet yra pažeistos žmogiškumo ir, drįsčiau pasakyti, verslo taisyklės, nes normalus, save gerbiantis verslas niekada nežudo to, kas jam neša pelną.

Bankas šiuo metu Lietuvoje yra ta institucija, kuri jaučiasi tarsi atėjo čia vienai dienai, viską susirinko ir išėjo, tarsi jai čia nereiks gyventi. Normalus bankas visame pasaulyje turi nerašytas taisykles stengtis atsižvelgti į įvairiausias situacijas ir bausti tik esant tikrai piktybiniams kėslams, ko čia akivaizdžiai nėra. Tad bankas elgiasi kvailai ir iš tikrųjų gadina savo reputaciją.

Banko darbuotojai prie langelio turi instrukciją ir visiškai nesidomi žmogumi. Jų darbuotojas nėra banko patriotas, nes jei darbuotojas būtų patriotas, jis eitų pas vyresnybę aiškintis dėl žmogaus.

Skandinavija garsėja savo socialinėmis garantijomis ir jautriu požiūriu į žmogų. O kodėl skandinaviški bankai šitaip elgiasi Lietuvoje? Todėl, kad skandinavai neleidžia savo bankams iš savęs tyčiotis, o lietuviai leidžia. Jeigu mes laukiame, kad mūsų santykius su švedų bankais apsaugos valstybė, tai esame naivūs. Ji net nebando mūsų saugoti. Šiuo atveju, kai nėra pažeistos formaliosios taisyklės, jums nepadės jokia vartotojų organizacija. Sau gali padėti tik patys klientai.

Įsivaizduojate, kas dėtųsi, jei laikraštis kur nors regioniniame Švedijos mieste išspausdintų tokią istoriją? Pusė miestelio kitą dieną prie banko su plakatais stovėtų ir eitų atsiiminėti pinigų. Ir jie tai žino. Jie žino ir tai, kad Lietuvoje niekas su plakatais neateis, rašykite, ką jūs tik norite.