Bankai turi įtaką partijoms

Bankai lupikauja be jokios rizikos

Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, „Vakaro žinių“ paklaustas, kodėl partija nusprendė protestuoti vasarą, kai dalis bankininkų atostogauja, tvirtino, kad taip jau sutapo, jog bankai mokesčius už išgryninimą didina būtent šiuo metu.

„SEB padidino vakar, nuo rugpjūčio 1 d. didins „DNB Nord“. Negalime laukti, kol bankininkai baigs atostogas, dirbame ir darome viską, kad atkreiptume dėmesį į šią problemą ir ją spręstume“, - kalbėjo V.Mazuronis.

Jis akcentavo, kad labiausiai visuomenės interesų neatitinkantis sprendimas yra nuolat ir toliau mažinti nemokamai išgryninamų pinigų kiekį, „apmokestinti viską, kas viršija jų nusistatytas sumas“. Taip pat, V.Mazuronio nuomone, labai blogai, kad nuolat didėja įkainiai už įvairias kitas paslaugas: pinigų įnešimą, pervedimą ir t.t.

„Bankai turi uždirbti iš kreditavimo - kaip buvo visais laikais. Dabar jie bijo prisiimti riziką kredituoti, tai lupikauja kitais būdais, kur nėra jokios rizikos prarasti pinigus, - kalbėjo Darbo partijos pirmininkas. - Stengiasi visais būdais mažinti grynųjų naudojimą, kad kuo daugiau viskas vyktų elektroniniu būdu ir jie galėtų iš to pelnytis. Manau, kad grynieji pinigai yra kiekvieno mūsų teisė. Bankas negali jos dirbtinai ir grobuoniškai riboti.“

Visuomenei kyla įspūdis, kad didžiausia valdžia Lietuvoje tapo bankai. Keista atrodo ir tai, kad valdančiosios partijos atstovai protestuoja prieš bankus, kai savo ruožtu patys bankai turi veikti pagal šalies įstatymus, kuriuos Seimas ir leidžia.

V.Mazuronis tvirtino, kad bankai iš tiesų turi didelę įtaką visoms politinėms partijoms ir grupėms.

„Čia vieša paslaptis. Darbo partija Seime jau užregistravo įstatymų pakeitimus, kuriuos priėmus centrinis bankas gautų platesnes galimybes kontroliuoti tokią bankų savivalę, nustatyti mokesčių „lubas“ ir panašiai“, - sakė jis. Tačiau džiaugtis dar anksti, nes, deja, šie pakeitimai geriausiu atveju bus priimti tik rudenį.

Bankų atstovai su protestuojančios partijos atstovais vakar nesusitiko. Tačiau V.Mazuronis pažadėjo sušaukti neeilinę Politinės tarybos sesiją, kad bankų klausimas būtų aptartas su visomis valdančiosiomis partijomis.

Apkraus mokesčiais

SEB bankas Lietuvoje neseniai pradėjo taikyti 0,4 proc. mokestį klientams, per mėnesį bankomatuose išsigryninantiems daugiau kaip 500 eurų. SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius „Vakaro žinioms“ dievagojosi, kad banko statistika rodo, jog per mėnesį beveik 80 proc. kortelių turėtojų iš bankomatų pasiima iki 500 eurų, ir pokyčiai esą palies tik mažą (20 proc.!) dalį banko klientų.

Tuo metu „Swedbank“ nustatyta maksimali išsigryninimo suma - 580 eurų, už papildomus gryninimus taikomas 0,4 proc. mokestis. DNB bankas nuo šių metų rugpjūčio 1 d., nepriklausomai nuo išgrynintos sumos, taikys vienkartinį 30 euro centų mokestį. Bankų atstovų teigimu, tokiais žingsniais Lietuvoje siekiama skatinti atsiskaitymus ne grynaisiais pinigais.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“