Bankai nebegrobs turto

„Reikalavimas fiziniams asmenims laiduoti už įmonių paskolas yra nuo krizės laikų komercinių bankų ir kredito unijų plačiai taikomas jų pačių interesų saugiklis, kuris dažnu atveju yra neproporcingas ir nepamatuotas. Laiduoti neretai reikalaujama neįvertinus laiduotojui tenkančios rizikos, jo pajamų ir turto, taip sudarant sąlygas fiziniams asmenims neatsakingai prisiimti per didelius įsipareigojimus, o tai skatina asmeninį bankrotą, taip pat kelia kitų rizikų“, - sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Laidavimas už verslo paskolą reiškia, kad, įmonei susidūrus su sunkumais paskolą grąžinti, ją bankui turi grąžinti laidavęs asmuo. Lietuvos bankas įvertino duomenis apie kredito įstaigų įmonėms suteiktas paskolas ir nustatė, kad fizinio asmens laiduojamų paskolų dalis itin išaugo prieš pat krizę: tuo metu bankai paskolas teikė ypač intensyviai ir, trūkstant realiojo turto įkeisti, pradėjo aktyviai reikalauti asmeninio laidavimo. 2007-2008 m. laiduojamųjų paskolų dalis išaugo daugiau nei keturis kartus, o pastaraisiais metais kas trečia verslui suteikta paskola buvo užtikrinama asmens laidavimu.

Ypač dažnai papildomų užtikrinimo priemonių kredito įstaigos reikalauja iš smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Pavyzdžiui, 2015 m. atliktos įmonių apklausos duomenimis, bemaž kas antra (45,3 proc.) finansinių įsipareigojimų turinti smulki įmonė (iki 10 darbuotojų) nurodė, kad už jai suteiktas paskolas papildomai turėjo laiduoti ir fiziniai asmenys. Fizinių asmenų laidavimas buvo taikomas 75 proc. individualių įmonių ir 30,4 proc. akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, turinčių finansinių įsipareigojimų. Be to, net 76,3 proc. įmonių nurodė, kad kredito įstaigų reikalavimas laiduoti buvo pradinė paskolos teikimo sąlyga.

Siūloma užtikrinti, kad bankai negalėtų reikalauti fizinių asmenų laidavimo už paskolos sumą, kuri viršija to asmens valdomo neįkeisto ar kitaip nesuvaržyto turto vertę, t.y. fiziniai asmenys laiduotų už paskolas tik tokia suma, kuri atitinka jų turtinę padėtį; kredito gavėjui negalint padengti paskolos, sudaryti galimybę laiduotojui mokėti įmokas už kredito gavėją iš gaunamų pajamų, o ne iš savo turto grąžinti visą kreditą iš karto. Kredito įstaigos ir fiziniai asmenys dėl tokio kredito grąžinimo būdo galėtų susitarti tik tais atvejais, kai kreditas teikiamas fiziniam asmeniui.

Įgyvendinus Lietuvos banko siūlymą, būtų sumažinta rizika, kad fiziniai asmenys prisiims jų finansines galimybes viršijančius įsipareigojimus, kurie gali lemti asmeninį bankrotą, nebeliks priežasties įmonių savininkams ar vadovams dėl asmeninio laidavimo vilkinti bankroto inicijavimą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“