Bankai naudojasi paskutine proga pasipelnyti iš jūsų

Iki apynasrio bankams, nuolat lupikaujantiems iš savo klientų, liko lygiai du mėnesiai, mat nuo kitų metų vasario 1 d. įsigalioja kasdienių bankinių paslaugų krepšeliai, kurių kainų limitus bankams jau paskelbė Lietuvos bankas. Tokio krepšelio, kuriame tilptų ne mažiau kaip 10 pervedimų į bet kokius bankus, neriboti įskaitymai į savo sąskaitą, išgryninimas iki 550 eurų, mokėjimo kortelės nemokamas tvarkymas ir kitos kasdienės banko paslaugos, kaina neturi viršyti 1,5 euro, sunkiau gyvenantiems žmonėms - 0,75 euro. Tiek klientai, tiek ir patys bankai skaičiuoja dienas iki artėjančių pokyčių, o tuo metu bando pelnytis kitais būdais, kol dar yra proga.

- Kai kurie bankai jau paskelbė, kokius paslaugų krepšelius suformavo klientams, tačiau labiausiai siūlomi alternatyvūs, daugiau paslaugų apimantys ir, žinoma, brangesni krepšeliai. Taip bankai vis tiek stengiasi apeiti priimtą tvarką ir privilioti klientus rinktis brangesnius paslaugų krepšelius nei tik už 1,5 euro? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovo Rūtenio PAUKŠTĖS.

- Žmogui tai yra pasirinkimo galimybė. Kaip ir kiekvienas verslas, bankas nori pasiūlyti kažką daugiau ir nekorektiškos veiklos aš neįžvelgčiau. Gal esu nelabai aštrus. Yra galimybė pasirinkti ir pigesnius krepšelius. Manau, krepšeliai ir yra ypač aktualūs tiems žmonėms, kurie gauna mažas pajamas. Gerai, kad yra galimybė gauti ir perpus pigesnį krepšelį. Tai rodo, kad atsiranda susirūpinimas tais žmonėmis. Žinoma, bankai siūlo ir daugiau paslaugų didesne kaina, tačiau verslo požiūriu tai yra normalu.

Krepšelis bendrąja prasme šiek tiek standartizavo šią sferą ir suteikė galimybių šiek tiek konkuruoti bankams. Juolab kad yra bankų, kurie siūlo mažesnes kainas ir iš to išlošia, nes pas juos ateina klientai. Tai rodo, kad bent kažkas rinkoje pradėjo judėti. Bankai turi ruošti pasiūlymus, žmonės gali rinktis, o stebima tendencija - paslaugų įkainių mažėjimas.

- Ne visi bankai jau kviečia susipažinti su būsimais krepšeliais. Štai šiuo metu pigiausias „Swedbank“ siūlomas paslaugų planas siekia 1,70 euro mėnesinę kainą. Esą bankas neprivalo siūlyti 1,5 euro kainos, kol tai nėra privaloma, taigi anksčiau nei vasario 1-oji. Ar galima įžvelgti paskutinį bandymą pasipelnyti?

- (Juokiasi.) Manau, kad taip bankas sau nedaro nieko gero, nes akivaizdžiai formuoja tam tikrą savo įvaizdį. Žinoma, tai yra banko apsisprendimas, lieka tik tikėtis, kad nuo vasario 1 d. jie kainą sumažins iki reikiamos. Krepšelis yra toks teigiamas postūmis, žiūrint iš klientų pozicijų, o štai bankas turėjo galimybę parodyti savo požiūrį į tai. Juolab nemanau, kad labai daug bankas uždirbs per tuos kelis mėnesius.

- Kitose šalyse tokie krepšeliai klientams siūlomi nemokamai. Lietuvoje bankai pelnosi ne tik iš kasdienių paslaugų, bet ir iš bet kokios klientui nepatogios situacijos. Dažnai bankų pasiūlytos nemokamos paslaugos, tokios kaip papildomos paslaugos, ilgainiui tampa mokamos, nors klientas apie tai nė nesužino, o po kelerių metų ateina žinia, kad minusas sąskaitoje padidėjo daugiau nei 10 kartų ir jau yra traktuojamas kaip vartojamoji paskola. Ar normalu taip uždirbinėti?

- Manau, kad mokesčių, kurių anksčiau nebuvo, skaičiavimas neįspėjus žmonių ar tik internete informavus, kad dabar taip bus, o vėliau dar skaičiuojant net ir į minusą, nėra etiškas dalykas. Juk tuščia sąskaita ar minusas joje ir rodo, kad sąskaita nenaudojama, pinigai neįplaukia. O bankas naudojasi tuo, kad žmogus gal tą sąskaitą pamiršo, ja nesinaudoja, yra išvažiavęs. Tokioje situacijoje žmogui reikia rašyti prašymą, kad jis tą skolą padovanotų ar kažkaip nurašytų. Tai vėlgi yra kažkoks tam tikras nusižeminimas prieš banką. Nors tą prašymą turi parašyti tik todėl, kad pats bankas sugalvojo tave apmokestinti. Formuojami baudžiauninko ir pono santykiai. Tokie žingsniai atstumia klientus ir manau, kad nėra naudingi ir patiems bankams.

- Kartą skaitytojas skundėsi, kad jis dėl panašių nesusipratimų ne vienus metus turi sąskaitą, kurioje, pasitelkus antstolius, yra užšaldytas 1 litas. Sąskaitos uždaryti negalima, o reikalai su antstoliais, net jei ir ne dėl paties kaltės, niekam gero įvaizdžio neprideda...

- Tai nėra tokia skola, dėl kurios reikėtų net antstolius kviesti. Jei taip yra, tai tiesiog skandalas. Tokiu atveju reikia bylinėtis, nes toks elgesys yra visiškai nekorektiškas. Jei atsiranda atvejų, kad antstoliai ateina dėl to, jog bankas skolą įvardijo už sąskaitos turėjimą ir nemokėjimą, tai siaubinga.

Yra buvę, kai žmogus porą metų dirbo Anglijoje, o grįžęs pamatė, kad jo sąskaitoje minusas, kuris įvardijamas kaip skola. Pradėjus aiškintis, kodėl taip nutiko, pavyko sužinoti, kad pagal įstatymą bankui užtenka parašyti informaciją savo interneto svetainėje, ir nauja tvarka įsigalioja. Bet tai iš principo nėra gerai. Tikrai gali nežinodamas likti skolingas bankui. Akivaizdu, kad tai įstatymo spraga.

- Dar vienas triukas pasipelnyti iš klientų yra sukurti papildomas paslaugas. Štai vienkartiniams pervedimams taikomas limitas. Norint pervesti daugiau pinigų, reikia pirkti kodų generatorių. Arba kaip žmogui išmokėti paskolą anksčiau, jei už didesnes nei įprasta įmokas reikia sumokėti baudą - 1 proc. likusios paskolos sumos?

- Taip pasireiškia smulkmeniškas krapštinėjimasis nedidelių uždarbių. Tai tikrai neatrodo patraukliai klientams, nėra kaip kitaip ir pasakyti. Bankai kalba, kad jų nereikia kontroliuoti, bet, tokiais pavyzdžiais remdamiesi, mes manome, kad juos būtinai reikia reguliuoti. Laimė, yra priimtas įstatymas, pagal kurį bankai negalės reikalauti papildomų pinigų, jei žmogus norės grąžinti paskolą anksčiau, nei sueis tam tikras terminas. Bankai, žinoma, pateikia savo argumentų, kodėl jie dėl to patiria nuostolį.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“