Balandį Lietuvoje prasiskolino dar 13 tūkst. žmonių

Asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovo Mariaus Zaikausko teigimu, sparčiausiai balandį augo skolos už komunalines paslaugas. Taip pat jos nemažėjo nei bankams, nei telekomunikacijų bendrovėms.

Balandį gyventojai savo skolas padidino 48 mln. litų. Labiausiai įsiskolino didžiųjų šalies miestų gyventojai. Daugiau nei trečdalis šios sumos sudaro vilniečių, ketvirtadalį - kauniečių, kiek daugiau nei dešimtadalį - klaipėdiečių pradelsimai.

Taupiausiai gyveno Birštono, Pagėgių ir Lazdijų gyventojai. Jų įsiskolinimai sukosi apie 100 litų. Tuo tarpu vilniečius, kauniečius, marijampoliečius ir palangiškius klampina 1000 litų ir didesnės sumos.

Skaudžiausia, teigia M.Zaikauskas, kad per metus pradelstų mokėjimų padaugėjo tarp jaunų, 18-24 metų, žmonių. Jų pradelstų mokėjimų suma per metus išaugo dvigubai. Tai siejama su net 33 proc. siekiančiu jaunimo nedarbu.

Atsakymo, kodėl skiriasi valdžios kalbos apie gerėjantį gyvenimą ir didėjantį žmonių skurdą, pasak M.Zaikausko, reikia ieškoti pasveriant realias gyventojų pajamas.

„Tai yra natūralu, gyventojų realiosios pajamos neauga jau antrus metus iš eilės, o tuo pat metu paslaugų ir prekių kainos auga. Žmonės neturi iš ko dengti skirtumo“. Pasak jo, jeigu realiosios pajamos kiek padidėja, jas tuoj pat suryja infliacija.

- Lietuvos žmonės kaip reikiant įklimpę į skolas. Kaip mes taip greit išmokome skolintis? Juk, atrodo, sovietmečiu gyvenę žmonės gaudavo atlyginimą ir žinodavo, kad daugiau, nei turi, išleisti negalės. Mes net negalėjome įsivaizduoti, kaip galima gyventi skolon, - „Respublika“ klausė gydytojo psichoterapeuto Olego LAPINO.

- Taip būdavo deklaruojama. Iš tikrųjų dauguma žmonių darydavo ką nors kita. Arba vogdavo, arba parduodavo medų, arba veždavo auksinius žiedus iš Lenkijos, arba užsiimdavo nutrijų auginimu, arba nuomodavo. Žmonės ir tada stengėsi pakelti savo vartojimo lygį, bet tada tai būdavo galima daryti tik nelegaliomis priemonėmis. O šiandien tas nelegalias priemones pakeičia paskola banke. Tu neturi pinigų, kaip ir tada neturėjai, bet gali pasiimti skolon. Atsirado nauja verslo šaka, padedanti gimti kitiems verslininkams.

- Kodėl žmogus nepasveria savo galimybių, skolinasi tarsi be atsakomybės, neskaičiuoja, kad neturės iš ko atiduoti?

- Tokia situacija egzistuotų tik tuo atveju, jeigu žmogus imtų paskolą iš anksto žinodamas, kad neatiduos. Tada būtų neatsakingas poelgis. O iš tikrųjų paskolas ima nemaža dalis žmonių, kurie negali pasverti, ar galės atiduoti. Todėl kalbėti apie neatsakingumą būtų nevisiškai korektiška, nes ekonominė padėtis nėra aiškiai planuojama, bankų analitikai nežino, kaip plėtosis verslas, koks bus kursas po 5 ar 6 metų. Tai, kad žmonės rizikuoja imdami paskolas, nėra blogai. Nes jie elgiasi geriau, nei elgtųsi neimdami paskolų, o, pavyzdžiui, taupydami kojinėse. Pinigai greitai nuvertėja.

Skolinimasis yra sveikintinas reiškinys, tik vienintelis dalykas, ko reikėtų, - skolinant kontroliuoti, apsidrausti. Jeigu žmogus nesugeba, verslas nevyksta. Aš manau, kad tie, kurie ima paskolas, labiausiai įsipareigoja. Daug labiau nei tie, kurie paskolų neima. Jeigu nesiskolintų, žmogus iš savo lėšų neturėtų galimybių atidaryti parduotuvės, kirpyklos. Nesiskolindami visi dirbs už atlyginimus, biudžetas bus perkrautas, žmonės grįš į tarybinę santvarką. Klaidos - tai neišvengiama blogio dalis, kurią atsveria žmonių verslumo padidėjimas.

- Jūs kalbate apie verslą. Tačiau žmonės greituosius kreditus ima, kad ką nors nusipirktų arba pravalgytų.

- Greiti pinigai - tai pasidavimas greitai pagundai suvartoti tai, ko labai nori. Taip, yra neatsakingų žmonių, kurie ima tam, kad greitai būtų galima gauti geidžiamą dalyką, kad nebūtum prastesnis už kitus. Iš vienos pusės neatsakingi tie, kurie skolinasi, iš kitos pusės - tie, kurie jiems duoda prekę. Labai mažai pasitikėjimo kelia žmogus, kuris sako, kad aš tau duosiu daug, o tu man arba negrąžinsi, arba grąžinsi, kai tiktai turėsi. Abi pusės užsiima nešvariu žaidimu.

- Kaimo žmogus nuo seno žinojo, kad pirma reikia pasėti, užauginti, o tik tada valgyti. Dabar neretas gyvena atvirkščiai - suvalgiau, o paskui žiūriu, kas bus.

- Tai miesto psichologijos žmonės. Jie priklauso tai gausėjančiai daliai vartotojų, kurie laikosi principo, kad reikia vartoti šiandien. Nes rytoj tau pasiūlys labiau civilizuotą produktą - 3D televizorių, dar plonesnį telefoną, planšetinį kompiuterį. Tai vartojimo psichologija, pagal kurią reikia vartoti kuo greičiau ir kuo greičiau tą daiktą išmesti, kad nusipirktum patobulintą. Jeigu tokių žmonių daugėja provincijoje, vadinasi, ir kaimas virsta dalimi vartotojų visuomenės.

- Gal kitaip žmonės elgtųsi, jeigu būtų mokomi ekonomikos pagrindų?

- Kai kuriose mokyklose, dažniausia alternatyvaus mokymo, yra mokoma ekonomikos pagrindų. Neseniai teko matyti tokių kuriozinių skelbimų: darželinukus priima į kursus, kuriuose mokys verslo pagrindų, kas yra pelnas, investicija. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo juokinga. Bet mūsų visuomenėje tikrai reikia mokyti žmones, mokyti būti verslius. Kad jie žiūrėtų į pinigą ne kaip į priemonę, kuri išmainoma į daiktą, bet kaip į priemonę ką nors sukurti. Reikėtų kilstelėti tą verslių Lietuvos žmonių skaičių nuo 15 proc. bent iki Italijos lygio, kur jų 30-35 proc.

- Baigiasi pavasaris, o skolininkų, „Manokreditinfo.lt“ duomenimis, daugėja. Kaip tai būtų galima paaiškinti?

- Pažįstu žmonių, kurie ramiau žiūri į tuos nesumokėjimus. Galvoja: už šildymą mokėti nereikės, tai galės kiek atidėti. Žmones veikia kitokie veiksniai. Išaugo benzino kainos, o jam išleidžiate 200-300 litų. Šeimininkės žino, kad pabrango maisto produktai, didėja išlaidos paslaugoms. Žmonės skaičiuoja, kam ko labiau reikia.

- Gyventojai ryžtasi tapti skolininkais net žinodami, kad ateityje, prireikus skolintis iš banko, gali tekti mokėti didesnes palūkanas. Kodėl žmonės vis viena rizikuoja ir lenda į skolas dėl kelių šimtų litų?

- Norinčius pasigerinti savo gyvenimą gąsdinimai veikia silpnai. Jeigu pastebėjote, nors keliuose daug greičio fiksavimo prietaisų ir policijos, greičio viršytojų vis tiek dar daug. Gąsdinimas, kad tave kada nors pagaus, labai menkai motyvuoja. Net ir dresuojant šunis pastebėta, kad bausmė veikia tik tada, jeigu šuo jos sulaukia per kelias sekundes.