Aukštosios rengia bedarbius

Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, "Vakaro žinios"

2014-07-02 15:42

Kaip ir kasmet, liepos-rugpjūčio mėnesiais teritorines darbo biržas užplūsta diplomuotas jaunimas. Šiuo metu registruota jau apie 3,5 tūkst. aukštųjų mokyklų absolventų, kurių didžioji dalis - baigę universitetus. „Vakaro žinios“ išsiaiškino, kuri aukštoji mokykla parengia daugiausia bedarbių.

Vasaros mėnesiais retėjančias bedarbių gretas pildo studijų baigimo diplomus atsiėmę aukštųjų mokyklų absolventai. Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vadovė Jūratė Baublienė dienraštį informavo, kad šių metų pirmąjį pusmetį teritorinėse darbo biržose užsiregistravo apie 3,5 tūkst. aukštųjų mokyklų absolventų.

Didžioji diplomuotų bedarbių dalis - net 62 proc. - baigę universitetus.

Atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais aukštųjų mokyklų absolventų buvo registruota 0,7 tūkst. daugiau, t.y. 4,2 tūkst., iš jų 61 proc. buvo baigę universitetus.

O labiausiai Lietuvoje ieškoma pardavimo vadybininkų, buhalterių, informacinių technologijų ir ryšių sistemų specialistų.

Registruota bedarbių absolventų, baigusių šias aukštąsias mokyklas

Mykolo Romerio universitetas 120

Vytauto Didžiojo universitetas 82

Kauno technologijos universitetas 80

Vilniaus universitetas 53

Panevėžio kolegija 40

Šiaulių universitetas 35

Vilniaus kolegija 30

Klaipėdos universitetas 25

Alytaus kolegija 24

Aleksandro Stulginskio universitetas 17

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 16

Vilniaus Gedimino technikos universitetas 12

Lietuvos edukologijos universitetas 10

Viešoji įstaiga LCC Tarptautinis universitetas 8

Kauno kolegija 8

Klaipėdos valstybinė kolegija 8

Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla 7

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 4

Kazimiero Simonavičiaus universitetas 4

Vilniaus dailės akademija 1

Šaltinis: Lietuvos darbo biržos duomenys

Alvydas PUODŽIUKAS, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas:

Kodėl jaunuoliai darbo rinkoje neranda sau vietos? Daugelio jaunuolių noras yra labai paprastas - gerai uždirbti ir turėti nesunkų darbą. Jų lūkesčiai neretai nesutampa su darbdavio. Darbdavys pirmiausia nori išbandyti darbuotoją, o jau tada su juo derėtis dėl atlyginimo. Jaunimas nori gerai uždirbti šiandien ir dabar, dar nepademonstravęs, ką gali. Kiek man teko iš darbdavių girdėti, galimybių tikrai yra, bet reikėtų daugiau jaunimo motyvacijos, užsidegimo. Gal reikėtų, kad ir tėvai vaikus pamotyvuotų. Nes dažnai jie sako: suspės dar vaikas dirbti, tegul pasidžiaugia vasara, pabūna namie nieko neveikdamas. Nuo nieko neveikimo darbo įgūdžiai nesiformuoja.