Tėvai neduoda kišenpinigių pramogoms? „Auksine žuvele“ 18 metų jaunuoliams tampa greitieji kreditai. Mokyklose matyti skausmingos skolinimosi pasekmės – į skolas klimpsta vis daugiau moksleivių. Lietuvos banko tyrimas patvirtino, kad daugiausia smulkiaisiais vartojimo kreditais naudojosi ypač jauni asmenys – jaunesni nei 25 metų.
Svarbu finansinis švietimas
Problemą iškėlęs Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis pabrėžia, jog kiti nedrįsta garsiai apie tai kalbėti, nenori, kad neigiamame kontekste būtų minimas mokymo įstaigos vardas.
„Greitųjų kreditų išdavimas turėtų būti griežčiau reguliuojamas, – mano R. Budraitis. – Kaip galima suteikti paskolą 18-mečiui, kuris neturi jokio turto, pajamų? Tokio amžiaus jaunuolis dar negali už viską atsakyti.“
Ieškodamas išeičių jis problemą išsakė šiauliečiui Seimo nariui, siuntė užklausą į Švietimo ir mokslo ministeriją.
Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos direktorė Jūratė Kaščiuškienė antrina, jog problema aktuali: gimnazijai teko susidurti su konkrečiu atveju – moksleivis poros tūkstančių litų greitąjį kreditą pasiėmė pramogoms.
Pasak J. Kaščiuškienės, mokyklose itin svarbu ugdyti finansinį raštingumą. Jų gimnazijoje per ekonomikos ir verslumo pamokas kviečiami bankų atstovai, jie veda praktinius užsiėmimus, kaip naudotis banko paslaugomis.
Meta greitų pinigų jauką
Internete nesunkiai radau puslapį, kuriame – sąrašas įmonių, internetu teikiančių kreditus jaunuoliams nuo 18 metų. Aiškinama, esą kritika greitųjų kredito atžvilgiu nepagrįsta. Tekstas iliustruotas išmaniųjų telefonų, brangių prekių nuotraukomis. Šalia – teiginys „Greiti kreditai gali tapti gelbėjimo ratu, kai įklimpstama į finansinių rūpesčių liūną“.
Įtikinėjama, jog „laikai, kai linksmybėms užtekdavo rogučių ir snieguoto kalno ar balų pilno kiemo, saldainiai visada pradžiugindavo“ baigėsi. Neva atsiranda naujos bėdos – pinigų trūkumas, o nesupratingi tėvai nelinkę duoti kišenpinigių. Ir štai – „bičiuliška“ greitųjų kreditų pagalbos ranka.
Pakenkia finansinei istorijai
Neatsakingas skolinimas gali pakenkti jaunimo ateičiai.
„Patirties stoka tvarkant asmeninius finansus ar jaunatviškas lengvabūdiškumas prisideda prie neigiamų įrašų kredito istorijoje. Ateityje šie įrašai gali atsiliepti pretenduojant į paskolą būstui įsigyti, norint gauti kredito kortelę ar perkant išsimokėtinai buitinę techniką“, – sako kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka teigia, kad dalijami kreditai asmenims, neturintiems pajamų, leidžia įtarti, jog kreditus išduodanti įmonė netinkamai vertina vartojimo kredito gavėjų mokumą, nesilaiko įstatymų.
Tokiais atvejais asmenys raginami kreiptis raštu į Lietuvos banką, kuris įvertins situaciją.
Susirūpinimą V. Šapokai taip pat kelia asmenys, kurie dažniausiai patys neįvertina savo galimybių, neskaičiuoja, kiek jiems kainuos skolinimasis, ne visada supranta informaciją, kuri pateikiama standartinėje sutartyje.
Ryklio palūkanos
Pernai perėmęs vartojimo kreditų rinkos priežiūrą Lietuvos bankas atliko rinkos tyrimą. Paaiškėjo, jog daugiausia smulkiaisiais vartojimo kreditais naudojosi ypač jauni asmenys – jaunesni nei 25 metų. Dažnai neturintys nuolatinio darbo ir stabilių pajamų, todėl ir susiduriantys su sunkumais grąžinti kreditą.
Tyrime atskleidžiama, kad nedidelės, iki 1000 litų, paskolos dalijamos bet kam, nevertinant klientų mokumo. Tik vienas iš dešimties greitųjų vartojimo kreditų davėjų vadovaujasi Atsakingojo skolinimo nuostatais.
Greituosius kreditus imantys žmonės dažniausiai skolinasi 2,2 mėnesio laikotarpiui. Vidutinis vartojimo kredito dydis – 653 litai, vidutinė metinė bendros kredito kainos norma – 216 procentų, o vidutinė metinė palūkanų norma – 110 procentų.
95 procentai visų pasirašomų naujų sutarčių sudaroma ryšio priemonėmis – prašymai teikiami telefonu arba internetu.
Sieks keisti įstatymus
Įvertinęs situaciją greitųjų kreditų rinkoje ir siekdamas išspręsti vartojimo kredito rinkos praktikoje kylančias problemas, Lietuvos bankas pernai lapkritį paskelbė apie planus griežtinti reikalavimus smulkias paskolas dalijančioms įmonėms.
V. Šapoka teigė, jog Lietuvos bankas yra parengęs detalesnius mokumo vertinimo reikalavimus, kurie bus įtvirtinti naujose Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisyklėse bei atitinkamose Atsakingojo skolinimo nuostatų pataisose. Artimiausiu metu planuojama pateikti pasiūlymus dėl LR vartojimo kredito įstatymo nuostatų pakeitimo.
Pakeitimai įpareigos kreditų teikėjus visais atvejais vertinti klientų mokumą – turimas pajamas ir finansinius įsipareigojimus. Kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos negalės sudaryti daugiau kai 40 procentų asmens tvarių pajamų.
Pinigų yra visą parą
Kreditų bendrovėms nuo pernai lapkričio 1 dienos uždrausta agresyviai reklamuoti vartojimo kreditus, skatinant neatsakingą skolinimąsi. Naujų klientų nebegalima vilioti nuolaidomis, dovanomis. Bendrovės privalo aiškiai, glaustai ir pastebimai pateikti finansinę sutarties informaciją.
Ateityje svarstoma sekti kitų šalių pavyzdžiu ir apriboti paskolos teikimo laiką. Šiuo metu greitieji kreditai teikiami visą parą, septynias dienas per savaitę.
„Tikimės, kad minėtų reikalavimų įvedimas skatins atsakingą skolinimo praktiką tarp jaunų ir negaunančių pajamų asmenų, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą bei apsaugos vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos, ugdys atsakingo skolinimosi įpročius“, – tikisi V. Šapoka.
Teisės aktų projektai šiuo metu derinami su suinteresuotomis institucijomis ir rinkos dalyviais.
Rinkoje – daug dalyvių
Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais metais buvo gauti 44 kreipimaisi dėl greitųjų vartojimo kredito davėjų. Šiemet – 3 kreipimaisi dėl greitųjų vartojimo kreditų bei vienas – dėl vartojimo kredito tarpininko.
2011 metų pabaigos duomenimis, viešajame vartojimo kredito davėjų sąraše buvo įregistruotos 54 įmonės, kurios nėra kredito įstaigos, tačiau turi teisę teikti vartojimo kreditus. Iš jų greituosius kreditus, kurių vartojimo kredito suma iki 1000 litų, teikė 31 įmonė.
KOMENTARAS
Liko tik reikalavimas būti pilnamečiam
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras VALICKAS:
– Aš kalbu tik 13 įmonių, kurios yra asociacijos narės, vardu. Mes turime 5 procentus skolininkų, o klientų – apie 400 tūkstančių.
Nėra įmonių, kurios specialiai norėtų iššvaistyti, į šonus ištaškyti pinigus. Jaunuoliams, kurie yra nesusitupėję, įmonės stengiasi teikti kreditą dar atsargiau. Argi duotumėte savo pinigus kažkam, jei žinotumėte, kad jų negrąžins?
Turėjome labai nemalonų incidentą su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kuriai buvo parašytas jaunuolio skundas, kodėl įmonė drįso jį diskriminuoti ir nesuteikti jam kredito, vertindama jį kaip padidintos rizikos asmenį. Remiantis šios inspekcijos išaiškinimu, įmonės kartelę nuleido. Jauniems asmenims formaliai liko tik reikalavimas būti pilnamečiam.
Pagrindinės paimto kredito paskirtys – internetiniam projektui sukurti, studijoms apmokėti, daiktams, susijusiems su studijomis, įsigyti. Mažą versliuką pradėti užtenka tik geros idėjos, o pradinio kapitalo – tik 1000 litų. Lėbavimams tegul paprašo pinigų iš tėvų.
Geriau jaunuolis nukentės su 600 litų kreditu, negu vėliau, be patirties išėjęs į platesnį gyvenimą, nudegs su dešimtimis ar šimtais tūkstančių litų, paimtų iš banko.
Asociacijos narių požiūriu Lietuvos banko pernykštį tyrimą vertinu kaip visiškai populistinį ir nekorektišką. Mūsų skaičiai yra gerokai kitokie. Iš asociacijos tik viena įmonė papuolė į tyrimą, tai ką apibendrinančio galime sakyti?
Nuolatinis šios temos eskalavimas, keisti populistiniai pareiškimai tikrai nedaro garbės institucijai, kuri leidžia sau taip elgtis, ir žlugdo verslą. Griežtinamos taisyklės ir reglamentavimas yra iš piršto laužti, niekuo nepagrįsti.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs: „Sėsti ant kredito adatos.“ Jeigu adata mes vadiname kredito paslaugą – tai visiškas absurdas. Taip nėra – tos adatos nesistengiama kaišioti į kairę ir į dešinę.
Griūva kredito unijos, bankai, bet ar esate girdėję, kad būtų uždarę kokią vartojimo kredito įmonę ar suėmę jų vadovus už finansines machinacijas? Ne.
Tose gimnazijose, kuriose mokytojai neva deklaruoja, kad gimnazistai prasiskolinę, esu tikras, kad ne vienas mokytojas irgi bus pasiėmęs vartojimo kreditą įvairioms paskirtims.
Sukčiai irgi nesnaudžia
Šiaulių apskrities VPK Viešųjų ryšių poskyrio vyr. specialistė Gailutė Smagriūnienė atkreipia dėmesį, kad supaprastinta greitųjų kreditų išdavimo tvarka sudaro palankią terpę sukčiauti. Klientui nereikia vykti į kredito įstaigą bei patvirtinti asmens tapatybę, pakanka užsiregistruoti internetu ar išsiųsti SMS žinutę.
Apgavikai, neteisėtai pasinaudoję įvairiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, svetimais elektroninės bankininkystės duomenimis, prarastais dokumentais kito žmogaus vardu paima paskolą iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių. Kreditai po to pasisavinami kartu su sąskaitoje buvusiais pinigais.
Šiaulių AVPK duomenimis, 2012 metais Šiaulių apskrityje užregistruoti 279 sukčiavimo atvejai. Daugiausia jų fiksuota Šiauliuose – 140 ir Radviliškio rajone – 52.
„Šiaulių krašto“ inf.
Rašyti komentarą