Auganti pramonė darbo rinkos "neištempia"

"Darbo rinka - vienas skausmingiausių dalykų šiandien. Bedarbių skaičius didėja, emigracija irgi. Rekordiškai aukštas jaunimo nedarbas - beveik 40 procentų. Ekonomika atsigauna, tačiau atsigavimas netvarus ir paremtas eksportu, nedaug kas ruošiasi įdarbinti naujų žmonių", - sakė konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Iš Vokietijos grįš

Anot S. Besagirsko, įmonės mieliau "atiminėja" darbuotojus iš kitų, negu renkasi iš bedarbių gretų. Daugėja ilgalaikių bedarbių, o tai gali atnešti naujų problemų - jeigu ne viena karta gyvena iš pašalpų, vaikų priversti dirbti jau nebeįmanoma. Tokia, pasak S. Besagirsko, yra britų patirtis.

Lietuvoje klesti ir nelegalus darbas. S. Besagirsko teigimu, iš Darbo biržos pas darbuotojų ieškančius verslininkus ateinantys bedarbiai dažnai visiškai nepageidauja dirbti, nes užsiima nelegalia veikla.

"Jie dirba už nedideles pajamas, bet yra patys sau šeimininkai", - sakė S. Besagirskas, pridurdamas, jog nelegalaus darbo mastą iliustruoja kad ir per laikraščių skelbimus darbo ieškantys statybininkai, apdailininkai - paskambinus paaiškėja, jog ištisos po keliolika žmonių turinčios brigados dirba nelegaliai, be jokių verslo liudijimų.

Išbandymas Lietuvos turėtų laukti ir ateinančių metų pavasarį - balandžio pabaigoje nustos galioti prieigos prie Vokietijos darbo rinkos apribojimai. Tiesa, šio fakto S. Besagirskas sureikšminti nelinksta.

"Vokietija nuo Ispanijos, Airijos, Anglijos skiriasi tuo, kad ten labai stiprios profsąjungos. Žmonės ten važiuos - juk, pavyzdžiui, turkai Vokietijoje įsitvirtinę, tačiau kvalifikuotam darbuotojui bus sunku. Indus plaut ar senukus prižiūrėt - taip, o dirbti darbą biure nebus taip paprasta", - sakė jis.

Vis dėlto atsivėrus Vokietijai, prognozuojama, kad ten gali plūstelti didžiulė bandančiųjų banga, tačiau manoma, jog netrukus dauguma sugrįš.

Pramonė neliūdi

Prieš kiekvieną ketvirtį Lietuvos pramonininkų konfederacija sudaro pramonės lūkesčių indeksą - apklausiama 130 didžiausių pramonės įmonių vadovų. Pastebima, jog prasidedant trečiajam šių metų ketvirčiui pramonė jau spinduliavo optimizmą. Juo švytėjo praktiškai visi maisto pramonės sektoriai - buvo žadama gaminti daugiau produkcijos, priimti naujų darbuotojų. Tiesa, vidaus vartojimas neauga, kyla energetikos ir žaliavų kainos, tačiau jaučiamas pagyvėjimas eksporto rinkose.

S. Besagirskas atkreipia dėmesį tik į tai, kad kontrabanda "pjauna" alkoholio pramonę.

"Nuo 2008-ųjų bene didžiausią nuosmukį patyrė tekstilės ir drabužių pramonė. Tačiau teigiama, kad taip ši šaka apsivalė ir tai išėjo į naudą - buvo labai daug šlamšto", - sakė jis.

Nuosmukį pajuto ir stipriosios šios pramonės šakos įmonės, tačiau atsigaunant eksportui jos jau kyla.

Stabilų eksporto atsigavimą pastebi elektronikos pramonė.

Medienos ir baldų pramonės pagrindinė rinka - Skandinavijos šalys - užsakymų kol kas nedidina, konkurencija tarp baldų gamintojų didelė. Eksportą į rytus riboja 15 proc. muitas į Rusiją bei Baltarusiją ir, nors jau pradedama dėl to šnekėtis, anot S. Besagirsko, pokyčių dar nematyti.

"Baldų gamintojai teigia, kad vidaus vartojimas išliks silpnas tol, kol neatsigaus statybos. Vilniuje jau prasidės dviejų kvartalų statyba, o Kaune ir Klaipėdoje to dar nematyti. Kaunas miręs, o Klaipėdoje tiesiog buvo per daug pristatyta", - sakė S. Besagirskas.

Chemijos pramonė, pasak jo, nevienalytė, tačiau atmetus porą sunkiau besiverčiančių stambių įmonių, likusiosios švyti džiaugsmu - užsakymų daugėja, ypač auga plastiko poreikis. Vienai iš Lietuvos kosmetikos gamintojų netgi pavyko per krizę atsiriekti gerokai didesnį vidaus rinkos gabalą importuojamų prekių sąskaita. Tačiau chemijos pramonė taip pat turi savų rūpesčių - čia dirba nemažai kvalifikuotų specialistų, kurių ir užsienyje laukiama išskėtus rankas. O apmokyti specialistą, anot S. Besagirsko, įmonėms trunka net apie 5-10 metų.

Metalų ir mašinų pramonės įmonės pastebi žaliavų tiekimo bei susisiekimo problemas, netvarų eksporto rinkų atsigavimą, nestabilią užsienio partnerių finansinę padėtį.

Atšilo Baltarusija

Kalbėdamas apie tradicines mūsų šalies eksporto rinkas S. Besagirskas atkreipia dėmesį, jog Estijos, kaip ir Lietuvos, ekonomika jau atsigauna, jos rinka, nors ir mažytė, yra stabili. Tuo tarpu Latvija vis dar išlieka sąstingyje. Švedija jau atsigauna tiek, kad čia netgi didėja infliacija. Saugu, anot S. Besagirsko, dirbti ir su Vokietija - šios šalies verslininkai neapgaudinėja, laiku moka.

Eksportuoti saugu ir į Lenkiją - ten vidaus vartojimas išlieka aukštas. Tiesa, esama nuomonių, jog su lenkais derėtų būti atsargiems - šios šalies gamyklos yra orientuotos į vidaus rinką, ir vietos gamintojai gali iš jos stumti užsieniečius.

S. Besagirskas taip pat pastebi, jog atšilo Lietuvos santykiai su Baltarusija - tai iliustruoja kad ir išaugęs krovinių srautas iš šios kaimyninės šalies.

"Anksčiau mūsų valdžia ignoravo Baltarusiją, o dabar pasiekta, kad ji būtų mūsų draugė", - sakė jis.

Šalių santykiai pasikeitė po valdžios atstovų vizitų. Pradžią tam padėjo buvusio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko apsilankymas Baltarusijoje, kurio tuomet įvardijamą tikslą - apžiūrėti LDK paveldo - S. Besagirskas pavadino tik priedanga. Vėliau santykiai dar labiau pagerėjo po Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos susitikimo.

"Su eksportu - tik 20 procentų žmonių"

Gitanas NAUSĖDA, SEB banko prezidento patarėjas
Geriausiai laikosi tie pramonės sektoriai, kurie išveža didelę dalį savo produkcijos. Eksportui dirba apdirbamoji pramonė, nes mūsų valstybės rinka yra maža. Pirmąjį šių metų pusmetį vėjai bures pagavo dėl ekonomikos atsigavimo Europoje, JAV, Rusijoje. Gerai gyvena tos įmonės, kurios eksportuoja daugiau nei pusę produkcijos. Jos net pradėjo kelti algas, ieškoti darbuotojų. Tai - mašinų ir įrenginių, tekstilės, maisto sektoriai, palyginti su praėjusiais metais, atsigauna ir baldų pramonė.
Įmonėse, susijusiose su eksportu, dirba apie 20 procentų žmonių, o likusieji priklauso nuo vidaus vartojimo. Tie 20 procentų dar neturi tokios stiprios perkamosios galios, kad išjudintų vidaus rinką. Tačiau eksporto atsigavimas ilgainiui duos teigiamą postūmį ir vidaus rinkai. Mūsų optimistinėmis prognozėmis, tai bus ne šiemet, o pirmąjį ateinančių metų pusmetį, dar realiau - antrąjį.

"Vidaus vartojimas įsijungs kitąmet"

Tomas ANDREJAUSKAS, "Swedbank Markets" Lietuvoje vadovas
Su pasaulinės prekybos atsigavimu susijęs eksporto augimas suvaidino didžiulį vaidmenį šiemet stabilizuojant Lietuvos ekonomikos situaciją. Skaičiuojame, kad šiemet, lyginant su 2009-aisiais, eksporto apimtys išaugs 10,5 procento įvertinus kainų pasikeitimų įtaką. Tačiau tai yra tik vienas šalies ekonomikos augimo šaltinių ir, atsižvelgiant į lėtėjantį pasaulio ekonomikos atsigavimo tempą, jo teigiama įtaka Lietuvos ūkiui taps santykinai mažesnė. Kita vertus, matome ženklus, kad kitąmet ir 2012 metais įsijungs antrasis ūkio skatinimo variklis - vidaus vartojimas, todėl bendras šalies ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams palikome optimistines.
Lietuvos eksporto stuburu išlieka mažą arba vidutinę pridėtinę vertę kurianti pramonė - sparčiausias augimas matomas chemijos, medienos pramonės taip pat transporto sektoriuose. Tam, kad šalis pradėtų persiorientuotų į aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportą, prireiks dar ne vienerių metų ir nemažų investicijų.