Atsiveria vartai į Vokietiją - laukiama naujos emigracijos bangos

Gresia emigracijos banga

Įsidarbinimo apribojimus nuo gegužės mėnesio naikina ne tik Vokietija, bet ir Austrija. Šiose vokiškai kalbančiose šalyse be apribojimų galės įsidarbinti gyventojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Slovėnijos.

„Vokietija stengsis pritraukti kvalifikuočiausius specialistus. Federalinė įdarbinimo agentūra nurodo, kad darbuotojų trūkumas jaučiamas medicinos, socialinės pagalbos ir slaugos, informacinių technologijų ir inžinerijos sektoriuose. Šių darbuotojų poreikis ir bus didžiausias“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro programų koordinatorius Mantas Jeršovas.

Pasak M. Jeršovo, pagrindo prognozuoti masinę emigracijos bangą į Vokietiją kol kas nėra dėl kultūrinių dalykų, darbo tvarkos, poreikio mokėti kalbą, sudėtingesnių įsidarbinimo procedūrų nei Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje.

Vis dėlto sujudimo, koordinatoriaus nuomone, išvengti greičiausiai nepavyks. Netoli esanti Vokietija, anot jo, gali tapti naujos emigracijos bangos taikiniu, iš Lietuvos iššluosiančiu daug darbingų, kvalifikuotų gyventojų, nepajėgiančių pakankamai užsidirbti tėvynėje.

Apie medicinos darbuotojų emigraciją prabilta ne be reikalo. 2009 metais Sveikatos apsaugos ministerija išdavė 470 pažymų medikams, ketinantiems įsidarbinti užsienyje. Bendrosios praktikos ir slaugytojų paklausa Vokietijoje didelė ir, neabejojama, nuo gegužės dar išaugs.

Kursuose mokomasi specifinių terminų

Nors galimos migracijos į Vokietiją mastai kol kas tik nuspėtini, ruošimosi įsidarbinti šioje ekonomiškai stipresnėje ir geografiškai patogesnėje valstybėje požymių jau esama. Nors kol kas ir nežymiai, tačiau išaugo vokiečių kalbos kursų paklausa.

UAB „Kalba.lt“ Šiaulių filialo vadovė Diana Veblauskienė sako, kad susidomėjimą vokiečių kalba pastaraisiais mėnesiais parodo vis daugiau vidutinio amžiaus šiauliečių. Nemažai prašančių, kad kursų vadovai padėtų patobulinti ne tik buitinės šnekamosios kalbos žinias, bet ir mokytų specifinių terminių, tokių kaip medicinos, slaugos.

Pasak D. Veblauskienės, tarp jos vadovaujamame filiale šiuo metu vokiečių kalbos besimokančių asmenų yra tokių, kurie su Vokietija sieja ne tik darbo, bet ir gyvenimo planus. Šie asmenys vokiečių kalbos mokosi kryptingai, žinodami, kur Vokietijoje gyvens ir dirbs.

D. Veblauskienė įsitikinusi, kad norinčiųjų mokytis kalbos banga prasidės apie gegužę arba tada, kai pirmieji lietuvaičiai įsidarbins.

„Protai“ jau išvažiavę

Galima emigracijos banga, kuri į Vokietiją gali išplukdyti kvalifikuočiausius Lietuvos darbuotojus, neramina ir verslininkus.

Arūno Rupšio, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidento ir UAB „Ruvera“ direktoriaus, nuomone, “protų“ nutekėjimas Lietuvai labai pavojingas, nes tie, kurie sukuria didžiausią pridedamąją vertę, reikalingi ir vertinami visame pasaulyje, ne išimtis, ir Lietuvoje.

Dėl emigracijos, anot šiauliečio, Lietuvos darbo rinkoje gali atsirasti įtampos, nes jau ir dabar esą nėra per daug žmonių, kurie Lietuvoje kurtų pridedamąją vertę.

„Yra nemažai norinčiųjų įsidarbinti, bet nemažiau yra ir norinčiųjų įdarbinti, bet tik tokius žmones, kurie kuria pridedamąją vertę, — sakė šiaulietis. — Kvalifikuotų darbuotojų paklausa Lietuvoje yra didelė.“

Pasak A. Rupšio, emigracijos bangai pakilus, Lietuvos darbdaviams darbuotojų gali tekti atsivežti iš kitų ekonomiškai silpnesnių šalių. Bet kas norėtų dirbti Lietuvoje?

A. Rupšiui tekę lankytis Liuksemburge. Pasak jo, šiai šaliai kadais trūko apie 30 procentų darbo jėgos. Šalimi, galinčia pasiūlyti potencialios darbo jėgos, be to, tapačiausia pagal mentalitetą, tikėjimą, tautinius ypatumus buvo pasirinkta Portugalija. Todėl Liuksemburge šiuo metu gyvena apie keturis šimtus tūkstančių portugalų.

Komentaras

Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros lektorė Kristina MATUZEVIČIŪTĖ:

— Jeigu žiūrėti į lietuvių elgseną Lietuvai įstojus į Europos Sąjungos 2004 metais, emigracija, lyginant su emigracijos srautu iki įstojimo, išaugo daugiau nei 45 procentų. Todėl galima galvoti, kad lietuviai stengsis pasinaudoti atsirandančia galimybe be jokių apribojimų įsidarbinti Vokietijoje. Juolab kad įsidarbinimo galimybės Vokietijoje yra geresnės negu Lietuvoje — nedarbo lygis Vokietijoje siekia apie 7 procentus, o Lietuvoje — daugiau negu 17 procentų.

Tačiau formalūs rodikliai ne visada atspindi tikrąją situaciją darbo rinkoje, nes tai priklauso ir nuo darbdavių požiūrio į darbuotojus emigrantus, ir nuo kvalifikacijos bei reikiamų įgūdžių turėjimo, kalbos mokėjimo. Kvalifikuotiems specialistams kartais būna sudėtinga įsidarbinti, ir jie nuvykę į užsienio šalį turi investuoti, kad turima kvalifikacija atitiktų keliamus reikalavimus.

Kvalifikuotų gyventojų emigracija — nuostolis kilmės šaliai, kadangi šalis netenka lėšų investuotų į specialisto paruošimą, be to, silpninamas šalies mokslinis, kūrybinis potencialas.

Problema ir tai, jeigu specialistas dirba kvalifikacijos neatitinkantį darbą, jis praranda žinias ir įgūdžius, be to, neįgyja naujos patirties, kurią galėtų realizuoti, jei grįžtų į savo kilmės šalį.

Vienareikšmiškai apie emigracijos poveikį kalbėti neįmanoma, nes tai priklauso nuo to, kokie žmonės išvyksta, kaip darbo rinka prisitaiko prie jų išvykimo. Emigracija taip pat gali būti ir būdas mažinti nedarbą šalyje, jeigu išvykę darbuotojai greitai ir be papildomų išlaidų gali būti pakeičiami nedirbančiais šalies gyventojais.