Atsikando biokuro

Tokio veiklos optimizavimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą trečiadienio vakarą pristačius visuomenės atstovams jokių didelių batalijų ir emocijų nekilo.

Ką nustatė?

Šiuo metu nuo 2013 m. pavasario veikianti "Fortum Klaipėda" jėgainė šilumos ir elektros energiją gamina degindama išrūšiuotas komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas bei biokurą. Pradėjusi veiklą jėgainė degino tik Klaipėdos regione susidarančias atliekas. Nuo pernai lapkričio įmonei leista deginti atliekas ir iš visos Lietuvos. Šis leidimas suteikė galimybę atliekų kiekį jėgainės kuro balanse padidinti nuo 125 tūkst. tonų per metus iki 180 (70 proc. sudeginamo kuro). Tačiau dabar "Fortum Klaipėda" siekia dar labiau optimizuoti jėgainės veiklą - visiškai atsisakyti biokuro ir deginti tik išrūšiuotas komunalines bei nepavojingas gamybos atliekas. Planuojama, kad per metus būtų sudeginama iki 306 tūkst. tonų atliekų.

Pasak įmonės veiklos optimizavimo poveikio aplinkai vertinimą atlikusios įmonės "Sweco Lietuva" viceprezidento Aido Vaišnoro, biokuro norima atsisakyti siekiant sumažinti šilumos ir elektros energijos kainą. Teigiama, jog biokuro ištekliai Lietuvoje nėra dideli ir jį pradėta masiškai naudoti mažesniuose miestuose, tad esą yra tikimybė, kad ateityje jo ims trūkti, tad kils ir kaina. Be to, įmonė už biokurą turi mokėti, o kai deginamos atvežamos atliekos, susimokėti turi jų siuntėjai.

Tikimasi, jog pradėjus deginti vien atliekas sumažėtų ir galutinė šilumos kaina vartotojams, tačiau ją jau nustato UAB "Klaipėdos energija", superkanti energiją iš kelių gamintojų. "Fortum Klaipėda" yra pajėgi patenkinti iki 40 proc. "Klaipėdos energijos" poreikio.

"Sweco Lietuva" atstovas Antanas Jurkonis tvirtina, kad pagrindinis pokytis vertinant poveikį aplinkai būtų didesnis triukšmas, nes išaugtų šiukšles gabenančių automobilių srautas. Numatoma, jog važiuotų 67 automobiliai per dieną. Padidėtų ir pačios jėgainės skleidžiamas triukšmas, tačiau įrengus slopinančius įrengimus, jis normų esą neviršytų.

Itin aktualus momentas, jog padidėtų jėgainėje susidarančių pavojingų ir nepavojingų pelenų kiekiai. Pavojingųjų lakiųjų pelenų kiekis padidėtų nuo 8 500 iki 11 000 tonų per metus. Jie įmonėje iš dūmų valymo įrenginių patenka į uždarą 300 kub. m tūrio talpyklą ir specialiu transportu per uostą yra išgabenami į Norvegiją.

Nepavojingi pelenai yra išvežami į sąvartyną. Pasak A. Vaišnoro, ateityje planuojama įdiegti technologiją, kuri leistų perdirbti įmonėje susidarančius pelenus ir panaudoti juos kelių statybai arba betono gaminiams.

Anot A. Jurkonio, optimizavus jėgainės veiklą oro tarša kietosiomis dalelėmis siektų apie 69 proc. leistinos ribinės koncentracijos.

Kas domino?

Į "Fortum Klaipėda" poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos viešą pristatymą susirinkę visuomenininkai buvo nusiteikę gana taikiai. Po pristatymo jie klausė ataskaitos rengėjų, kas rūšiuos atliekas, kurios turėtų būti tiekiamos į jėgainę.

"Šuo metu atliekos rūšiuojamos tik dviejose vietose Vilniuje ir Alytuje, tačiau iki šių metų pabaigos Lietuvoje veiklą turėtų pradėti 9 mechaninio rūšiavimo įrenginiai. Jiems yra skirtos Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšos", - sakė A. Vaišnoras, visgi pripažinęs, jog įrenginių statybos tempai yra pernelyg lėti.

Visuomenininkus taip pat domino, ar nesikeis leistinų deginti atliekų sąrašas, kaip užtikrinama kontrolė.

Anot ataskaitos rengėjų, deginamų atliekų sąrašas nekis, o visos atvežamos į įmonę atliekos pereina radiacinę patikrą, yra sveriamos, tikrinamos vizualiai, vieną kartą per ketvirtį daroma detali patikra.

Tačiau susirinkusiesiems kilo abejonių, ar atliekų savininkai (tiek įmonės, tiek savivaldybės), įsipareigoję sutartimis tiekti konkrečius kiekius, nebus suinteresuoti mažiau rūšiuoti, nors tam turėtų būti teikiamas prioritetas.