Atominis šansas šalies verslui

Tam, kad šalies verslas būtų pasirengęs dirbti šiame projekte, laikraštis "Verslo žinios" organizuoja konferencijas "Galimybė Lietuvos verslui: naujoji atominė elektrinė". Penktadienį šios galimybės buvo pristatytos klaipėdiečiams.

Pasak UAB "Visagino atominė elektrinė" generalinio direktoriaus Šarūno Vasiliausko, į šį projektą pritraukus strateginį investuotoją, tai būtų didžiausios tiesioginės užsienio investicijos mūsų šalies istorijoje, duosiančios stimulą ir visai ekonomikai.

"Skaičiuojama, kad investicijos į naujos atominės elektrinės statybos projektą, priklausomai nuo pasirinktos technologijos, gali siekti 10-17 milijardų litų, - atkreipia dėmesį Š. Vasiliauskas. - Į Lietuvą ateisiančios investicijos - tai pirmiausia naujos galimybės mūsų šalies verslui. Statybų etape užsakymų turės patys įvairiausi šalies sektoriai pradedant statybos, transporto, įrangos bei įvairių įrenginių gamybos, baigiant paslaugų sektoriumi."

Atominė - perspektyviausia

Kol kas dar nėra aišku, ar iš tiesų Lietuvoje atsiras nauja atominė elektrinė - jeigu bus matyti, kad projektas nėra konkurencingas, jis nebus įgyvendintas. Dėl šio objekto kyla ginčai ir pačioje valdančiojoje koalicijoje - Liberalų sąjūdžio valdybos posėdyje, kur svarstyta Nacionalinė energetikos strategija, paaiškėjo, kad nemažai valdybos narių ėmė ne tik atvirai abejoti, ar Lietuvai reikėtų naujos atominės elektrinės, bet ir griežtai prieštarauti šiai idėjai.

Vis dėlto už jos statybą pasisakantys šalies valdžios atstovai atkreipia dėmesį, kad jau 2020 m. Lietuvai trūks elektros gamybos pajėgumų, o atominė energetika esanti pati perspektyviausia. Teigiama, kad 2020-aisiais trijose Baltijos šalyse papildomai reikės 1,3 GW gamybos pajėgumų.

Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, įstojusi į Europos Sąjungą ir uždariusi Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva tapo dar labiau priklausoma nuo iškastinio kuro, sykiu - nuo rytinio kaimyno.

Dėl brangios elektros energijos Lietuvos pramonė praranda konkurencingumą. Elektrėnuose pagamintos elektros energijos savikaina - 30 ct/kWh. Pagrindinė čia naudojama žaliava - dujos, kurias, žinia, mūsų šalis perka brangiai. Ateityje Elektrėnai bus nebepajėgūs patenkinti poreikio, be to, čia pagaminta elektros energija bus per brangi.

"Importuojame apie pusę elektros energijos. Taip pigiau. Nuo metų pradžios vidutinis importuojamos elektros tarifas - apie 17 centų. Importavimas reiškia, kad mūsų energetinis saugumas yra žemas. Tikėtina, kad elektros kaina ateityje kils - gali laukti panašus scenarijus, kaip su dujomis", - sakė A. Sekmokas.

Analizuojant, kokios galėtų būti alternatyvos, prieita prie išvados, kad perspektyviausia būtų atominė elektrinė. Anglis - pernelyg tarši, taip gaminti elektrą būtų nepelninga net esant vidutinėms anglies dvideginio taršos leidimų kainoms.

"Reikalavimai taršai nuo 2016 metų žymiai padidės. Pats taršiausias kuras - anglis ir skalūnai. Tai atsilieps estams, turintiems skalūninę elektrinę Narvoje ir lenkams, kurie apie 90 procentų energijos gamina iš anglies", - sakė A. Sekmokas.

Gaminti elektrą naudojant dujas specialistams taip pat nepasirodė itin patrauklu - tikėtina, kad jų kaina kils, šis kuras taip pat yra taršus, be to, dėl importo energetinė nepriklausomybė yra menka, o rizika didelė.

Tiesa, pasirinkus statyti atominę elektrinę investicijos yra labai didelės, bet pastačius kaštai esą yra palyginti nedideli ir stabilūs.

"Elektros ir dujų importui Lietuva kasmet išleidžia 3-4 milijardus litų. Tai sudaro apie 3-4 procentus BVP. Nacionalinės energetikos strategijos tikslas - šios lėšos turi likti Lietuvos ekonomikoje", - sakė energetikos ministras.

Statybininkams - iki 70 proc.

Milijardai, kurie būtų investuojami į Visagino atominės elektrinės statybą, vilioja Lietuvos verslą, tačiau Š. Vasiliauskas atkreipia dėmesį, kad protekcionizmas ES draudžiamas, taigi lietuviams teks lygiomis sąlygomis konkuruoti su užsieniu.

Pasitelkus tarptautinės kompanijos "Deloitte Lietuva" ekspertus, buvo įvertintos Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslo galimybės dalyvauti projekte. Apskaičiuota, kad potencialiai vietos verslas galėtų pretenduoti į darbus, sudarančius iki 30 proc. visos atominės elektrinės projekto vertės, t. y. iki 4 mlrd. litų.

Pasak UAB "Deloitte Lietuva" projektų vadovo Mariaus Stalenio, kai kuriose srityse nesame konkurencingi, pavyzdžiui, branduolinių garo sistemų, tačiau statybos darbų srityje regiono pajėgumai siektų net ir 70 proc. Taip pat regionas galėtų pasiūlyti savo pagalbą 25 proc. projektavimo ir licencijavimo darbų, tiekti iki 35 proc. turbinų ir mechaninių įrenginių, suteikti 35 proc. valdymo, stebėjimo ir technologinės apsaugos paslaugų bei tiek pat kitų paslaugų ar gaminių.

Be to, Visagino apylinkėse reikės apgyvendinti kelis tūkstančius žmonių, maitinti juos, teikti darbuotojams bei jų šeimų nariams sveikatos priežiūros, švietimo paslaugas, poilsį bei pramogas.

Pasak M. Stalenio, bendras atominės elektrinės statybos projektas gali būti išskaidytas į maždaug pusantro šimto sutarčių paketų, dėl kurių bus skelbiami konkursai. Bendrovės, kurioms bus suteiktas konkretus paketas, dažniausiai turės teisę dalį darbų užsakyti iš subrangovų.

"Kalbant apie žmogiškuosius išteklius, tikrai bus naudojami vietiniai resursai. Vienu metu ties projektu dirbs apie 5 000 žmonių. Nekvalifikuota darbo jėga bus vietinė, o aukštos kvalifikacijos - ir vietos, ir iš kitur", - sakė M. Stalenis.

Vietos verslas, norintis dalyvauti projekte, paskelbus konkursus jau turės būti pasiruošęs konkuruoti.

Neatsižvelgiant į tai, kokia technologija bus pasirinkta, statant atominę elektrinę potencialiems tiekėjams bus būtini kokybės vadybos standartai ISO 9001 (tikėtina 14001), VATESI, taip pat bus būtinas subrangovų kokybės valdymas, bendrosios, branduolinės, radiacinės saugos laikymasis, draudimas.

Specialiųjų reikalavimų tiekėjams bus ir daugiau - norintiesiems dalyvauti projekte patartina iš anksto susirinkti informaciją, sertifikuoti produktus, įsidiegti ir naudoti kokybės vadybos sistemas ir pan.

Patirtis iš Suomijos

Manoma, jog pasisemti patirties apie Visagino atominės elektrinės projektą galvojančių įmonių vadovai galėtų Suomijoje, kur šiuo metu kyla branduolinė elektrinė Olkiluoto-3. Idėją suorganizuoti ir ten nuvežti Lietuvos verslininkų delegaciją gvildena "Bureau Veritas Suomija" direktorius Gintaras Gavėnas. Ši įmonė dalyvauja Olkiluoto-3 projekte nuo pat jo pradžios 2005 m.

Projektas Suomijoje įgyvendinamas pagal principą, kuris panašus galėtų būti ir Lietuvoje - yra nacionalinis investuotojas, generalinis rangovas - Prancūzijos įmonė, kiti rangovai, statybos vyksta "iki raktų". Olkiluoto-3 sąmata - 3 mlrd. eurų, bet ji, anot G. Gavėno, jau gerokai viršyta.

Ties projektu subrangos pagrindais pluša 2 000 įmonių iš 28 šalių, 40 proc. iš jų yra Suomijos. Iš 4 000 darbuotojų 900 yra suomių, o netgi 2 000 - lenkų. Suomijos verslas gauna apie 25 proc. užsakymų vertės.

Apie 75 proc. įrenginių yra standartiniai pramonės gaminiai, o likusieji - branduolinės energetikos.

Pasak G. Gavėno, Visagino atominė elektrinė bus tikras tarptautinis projektas. Siekiantiems jame dalyvauti verslininkams jau dabar patariama sukaupti darbo su dideliais, dar geriau - tarptautiniais projektais patirties. Paranku galbūt net įdarbinti užsienietį. Mažų įmonių galimybės mažesnės, tačiau galima jungtis į konsorciumus.

Ruoštis, anot G. Gavėno, reikia, nes po kelerių metų tie patys pora tūkstančių lenkų iš Olkiluoto-3 jau rikiuosis prie Visagino.

Taip pat G. Gavėnas atkreipia dėmesį, kad projekto kalba bus anglų ir neužteks, jeigu ja kalbės tik įmonės vadovas - kiekvienas darbo brėžinys bus angliškai.

"Nacionaline kalba parašytos tik darbo saugos instrukcijos žemiausiai darbuotojų grandžiai. Daugiau nieko", - pabrėžė jis.

Be to, reikėtų nepamiršti, kad projektas bus ilgalaikis, todėl kiekviena įmonė turėtų įvertinti savo galimybes suvaldyti jį išėjus vieniems ar kitiems darbuotojams, subrangovams ir pan.

Projekto eiga

Pagrindiniai techniniai parengiamieji darbai - tarptautinis poveikio aplinkai vertinimas, aplinkosauginis statybos aikštelių auditas ir kt. - ruošiantis įgyvendinti Visagino atominės elektrinės projektą jau yra baigti.
Iki šių metų pabaigos numatyta atrinkti strateginį investuotoją. Projektą įgyvendins kartu su strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais įsteigta projekto įgyvendinimo bendrovė. Statyba galėtų prasidėti 2013 m., o elektrinės eksploatacija - 2018-2020 m.

"Nereikalingas objektas"

Rimantas RUDZKIS, DnB NORD banko analitikas
Atominės elektrinės nestatyčiau. Statyti tokį objektą, kuris nereikalingas, o dar neturint pinigų... Išeitis būtų biokuras, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, vėjo jėgainės, taip pat galėtume pirkti iš Kaliningrado pigią naktinę elektros energiją.

"Kaip realizuosime produkciją?"

Eligijus MASIULIS, susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio pirmininkas
Pats esu atominės elektrinės šalininkas, bet į tai žiūriu gana atsargiai dėl kelių priežasčių. Iki šiol nėra aiškus modelis, kaip elektrinė būtų statoma. Be to, reikia įvertinti tai, kad kaimyninės šalys taip pat nestovi vietoje - gali būti, kad naujos atominės elektrinės šalia Lietuvos sienos atsiras ir Baltarusijoje, ir Kaliningrado srityje. Nėra aiškių skaičiavimų, kokie bus kaštai ir kaip realizuosime produkciją. Jeigu bus perprodukcija ir ją reikės parduoti, o galimybių tam nebus, per įkainius visa tai guls ant Lietuvos piliečių pečių. Elektrinė neturi būti statoma bet kokia kaina. Visus šiuos klausimus užduodame energetikos ministrui ir ieškome Nacionalinėje energetikos strategijoje, bet ten atsakymų nėra. Taip pat yra klausimas dėl renovacijos - tai taip pat yra tam tikras resursas, kurio neišnaudojame. Galų gale, kokia yra "žaliosios" energetikos vieta strategijoje? Jei atominė gamins daugiau nei mums reikia, ar nebus "žalioji" podukros vietoje, kaip buvo iki šiol?