Atliekų tvarkymo iššūkis Klaipėdai nebaisus

"Eurostato" duomenimis, 2014 m. 44 proc. visų ES buitinių atliekų buvo perdirbtos ar kompostuotos. Galiojančios ES taisyklės įpareigoja ES šalis iki 2020 m. perdirbti daugiau kaip pusę buitinių atliekų. Dabar rengiamasi šią direktyvą atnaujinti ir nustatyti griežtesnius tikslus.

Įpareigojimus griežtina

Europos Komisija siūlė iki 2030-ųjų sumažinti sąvartynuose laidojamų buitinių atliekų dalį iki 10 proc., o europarlamentarai siūlo sugriežtinti šį tikslą iki 5 proc. Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje kovo 13-16 d. europarlamentarai pasiūlė įpareigoti ES valstybes pasiekti, kad 2030-aisiais būtų pakartotinai panaudojama arba perdirbama 70 proc. buitinių atliekų, o į sąvartynus būtų išmetama ne daugiau kaip 5 proc. atliekų su galimybe pratęsti šį terminą dar penkeriems metams tose ES šalyse, kurios 2013 m. daugiau kaip 65 proc. buitinių atliekų išmesdavo į sąvartynus. Kipre, Kroatijoje, Graikijoje, Latvijoje, Maltoje ir Rumunijoje į sąvartynus išmetama daugiau kaip 75 proc. buitinių atliekų, o Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Švedijoje atliekos sąvartynuose nebėra laidojamos. Kai kurios šalys vietoj sąvartynų ir perdirbimo renkasi atliekų deginimą. Daugiausia atliekų sudeginama Danijoje ir Suomijoje, kurios šį atliekų šalinimo būdą naudoja energijai gaminti.

EP siūlo ES valstybėms įsipareigoti vėliausiai 2030-aisiais perdirbti arba iš naujo panaudoti 80 proc. pakavimui skirto popieriaus ir kartono, plastiko, stiklo, metalo bei medienos. Taip pat siekiama perpus sumažinti maisto atliekas. Maisto atliekos ES kasmet sudaro 89 mln. tonų, arba 180 kg vienam gyventojui. Lietuvoje jos per metus susidaro daugiau kaip 100 tūkst. tonų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2014 m. maisto atliekų buvo surinkta apie 102,7 tūkst. t. Deja, dauguma šių atliekų patenka į sąvartynus. Juose, regioninių atliekų tvarkymo centrų duomenimis, 2014 m. buvo pašalinta apie 82,8 tūkst. t maisto atliekų. Patekusios į sąvartynus biologiškai skaidžios atliekos ima irti, išskiria anglies dioksidą, metano dujas, kurios teršia aplinkos orą.

EP nariai siūlo įpareigoti valstybes iki 2025 m. maisto atliekas sumažinti 30 proc., o iki 2030 m. - 50 proc. palyginti su 2014 m. kiekiu. Jie taip pat kelia panašius tikslus jūras bei vandenynus teršiančioms atliekoms.

"Tikėtina, kad per artimiausius 15 metų žaliavų paklausa pasaulyje padidės 50 proc.", - pažymėjo pranešėja Simona Bonaf? (Socialistai ir demokratai, Italija). - Norėdami sustabdyti šį didėjimą, turime pereiti prie žiedinio ekonomikos modelio, kuris leistų išlaikyti apyvartoje medžiagas ir jų vertę. Pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas užtikrins ekonomikos tvarumą, naujoves ir konkurencingumą, o atliekos turės iš problemos pavirsti ištekliumi."

Priėmęs taisyklių pataisas, Parlamentas atidėjo balsavimą dėl teisėkūros rezoliucijos, leisdamas pradėti derybas su ES Taryba dėl galutinio šių taisyklių teksto.

Lietuva vėluoja

Skirtingai nuo "imk - gamink - išmesk" modelio žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais. Pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą. Arba sužiedėjusios duonos perdirbimą į alų. Tokioms naujoms technologijoms ir inovacijoms skatinti bus skiriamas didžiausias Europos Sąjungos finansavimas.

Kaip ES atliekų tvarkymo iššūkiui ruošiasi Lietuva? Pasak Seimo nario, Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininko Simono Gentvilo, Aplinkos ministerija vėluoja su žiedinės ekonomikos ir rūšiavimo skatinimu.

"Šiandieninės Vyriausybės planuose numatoma tik spręsti gamintojų ir importuotojų atsakomybės klausimą", - pastebi parlamentaras.

E. Gentvilo nuomone, būtina palaipsniui branginti sąvartynų taršos mokestį nuo 3 iki ES direktyvų reikalaujamų 27 eurų. "Sąvartynas yra blogiausia gamtai atliekų šalinimo alternatyva, bet - pati pigiausia. Nepabranginus atliekų atsidūrimo alternatyvos - kiti tvarkymo būdai ir rūšiavimas niekada netaps patrauklia alternatyva. Šiandien gėda pasakyti, bet per ateinančius 3 metus automatinėse rūšiavimo linijose išrūšiuotas kietasis atgautas kuras bus sudėtas į sąvartynus. Tai beprotystė! Klaipėdai pasisekė, nes ji turi atliekų deginimo jėgainę. Likusiems Lietuvos regionų gyventojams tai kainuos beveik 100 milijonų eurų. Aplinkos ministerija turi būti priešaky ir skatinti atliekų deginimo jėgainės Vilniuje statybą. Tai - neišvengiamybė, tačiau tai neturi būti pagrindinis sprendimas, kovojant su atliekomis. Kauno jėgainė, mano įsitikinimu, yra perteklinė. Kauno šilumos tiekimo rinka yra jau užpildyta. Nauja atliekų deginimo jėgainė išstumtų biokuro jėgaines. Jos energija nebus pripažinta "žalia", t. y. iš atsinaujinančių išteklių. Valstybinė įmonė "Lietuvos energija" įvels į verslą, kurio nereikėtų daryti. Deginti atliekas galės ir "Akmenės cemento" gamykla. Tad valstybinis verslas neturėtų eiti į rizikingus sandorius, kur verslo planas bus priklausomas nuo atliekų importo iš svetur", - sakė S. Gentvilas.

Net deginimas neišgelbės

Klaipėdos atliekų deginimo jėgainės "Fortum Heat Lietuva" atstovas spaudai Andrius Kasparavičius antrino S. Gentvilui, jog Lietuvoje šiuo metu didžiausia problema yra ta, jog nėra kur dėti išrūšiuotų atliekų.

"Šiuo metu jas leista sandėliuoti, tačiau tai nėra labai geras sprendimas. Tai tik vienas iš lietuviškų nonsensų, kai pirma paleidžiami mechaniniai biologiniai atliekų rūšiavimo įrenginiai, o tik po to galvojama, ką veikti su jų pagaminamu produktu", - pažymėjo pašnekovas.

A. Kasparavičius įsitikinęs, jog net pastačius tris atliekų deginimo jėgaines Lietuvoje kaži ar pavyktų pasiekti ES keliamus tikslus.

"Lietuvoje atliekų deginimo pajėgumas yra per mažas. Šalyje per metus susidaro apie 1,5 mln. tonų atliekų (komunalinių ir pramoninių). Net įgyvendinus įvairias priemones ir sumažinus šalies atliekų kiekį per pusę - tai būtų 750 tūkst. tonų atliekų per metus. Klaipėdos atliekų deginimo jėgainė gali sudeginti daugiausia 250 tūkst. tonų per metus, t. y. vos 9-10 proc. visų atliekų. Kauno jėgainė planuojama panašaus pajėgumo kaip Klaipėdos. Vilniaus jėgainė, tikimasi, pajėgs sudeginti 300-350 tūkst. tonų per metus. Jeigu visos jėgainės degins vien tik atliekas - 2019 m. galbūt pasieksime įvardintą maksimalų jėgainių pajėgumą. Patirtis gi rodo, kad atliekų deginimo jėgainėms taikomi apribojimai. Mūsų gamykloje iki 2014-2015 metų pusę kuro sudarė biokuras, o atliekos - tik 125-130 tūkst. tonų per metus", - sakė A. Kasparavičius.

Pašnekovas priminė, jog atliekų tvarkymo piramidėje geriausias dalykas - yra jų vengimas, pats blogiausias - jų patekimas į sąvartyną. "Lietuvoje į sąvartyną vis dar vežame daugiau kaip pusę atliekų. Kai pasieksime lygį, jog neliks sąvartynų, tada galėsime diskutuoti, kokią dalį atliekų perdirbti, kokią deginti", - mano A. Kasparavičius.

Klaipėdoje - pažanga

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius pažymėjo, jog Klaipėdos regionas yra vienintelis Lietuvoje, jau pasiekęs žiedinės ekonomikos ciklą, kai atlieka perdirbama arba grąžinama gamtai nekenksmingu pavidalu (perdirbtas šlakas, kompostas).

"KRATC regione yra įrengęs 11 didžiųjų ir 7 žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose atliekos priimamos ir išrūšiavus atiduodamos perdirbti. Dumpiuose veikia 2016 m. pastatyta mechanino rūšiavimo linija (rūšiavimo gamykla).

2016 m. į Dumpių komunalinių atliekų sąvartyną atgabenta ir sutvarkyta 170 939,3 tonos komunalinių atliekų. Sąvartyne 2016 m. pašalinta 18 458,3 tonos, arba 10,8 proc. viso atvežto kiekio (geriausias rodiklis šalyje). Likusi dalis - perdirbta. Iš jų 25 838,4 t antrinių žaliavų perduotos perdirbti (15,1 proc.), 13550,3 t - kompostuota (pagamintas kompostas - 7,9 proc.), apie 106132 t - perduota energijai gaminti (62,1 proc.)", - informavo A. Liubinavičius.