Atliekų skandalas: kas visgi kaltas?

Nors šilumos ir elektros energiją iš užsienietiškų atliekų išgauti draudžia bent jau du dokumentai, dienraščio gautame tarptautiniame bei Lietuvos aplinkosaugininkų pasirašytame leidime iš tiesų yra nurodytas ir toks jų sutvarkymo būdas. Tokia žinia buvo naujiena ir aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui. Visgi jis pamatęs šį leidimą tvirtino, kad yra ir kitas, svarbesnis, bet redakcija jo taip ir nebesulaukė.

Tas pats akcininkas

Kilus skandalui dėl "Fortum Klaipėda" jėgainėje sudegintų per uostą importuotų šiukšlių formuota nuostata, kad įstatymus, ko gero, pažeidė ne jėgainė, o jas pristatęs vežėjas - bendrovė "Šatruva" ir UAB "AV investicija plius", kuriai Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) buvo išdavusi tarpvalstybinio judėjimo atliekų vežimo pranešimo dokumentą.

Iškart po ketvirtadieninės Klaipėdos mero spaudos konferencijos kalbintas "Šatruvos" vadovas Edgaras Kučys teigė šias pareigas einantis dar tik keletą dienų ir nieko nežinantis apie jokį šiukšlių skandalą. Tad "Vakarų ekspresas" nusprendė pasidomėti, kas sieja tas dvi bendroves ir ką apie šį skandalą mano jų akcininkai.

Registrų centrui pateikti duomenys rodo, kad po 50 proc. 2008-aisiais įsteigtos UAB "AV investicija plius" akcijų valdo Panevėžio advokatas Andrejus Vavilovas ir Liudas Puodžiūnas. Vienintelis 1991 m. įsteigtos UAB "Šatruva" akcininkas - tas pats A. Vavilovas. Jis rugsėjo 30 d. nusprendė nuo spalio 1 d. atleisti iš "Šatruvos" direktorės pareigų Aureliją Jačiauskaitę, kuri dabar ir toliau vadovauja "AV investicija plius".

A. Vavilovas, prieš kelerius metus kaltintas dokumentų klastojimu, bet dėl to išteisintas, teigė nieko negirdėjęs apie tokį skandalą ir nežinantis, kas ir kuo kaltina bendroves, kurių akcininkas jis yra.

"Bendrovės tarpusavyje nė kaip nėra susijusios. Taip, vienoje turiu 100 procentų akcijų, kitur - mažiau. "Šatruvos" direktorė atleista tikrai ne dėl to, kad kažką blogai padarė, jokių pretenzijų jai neturiu. Tiesiog turėjo per daug vienoje įmonėje darbų, ėmė koncentruotis į kitus darbus kitoje", - aiškino A. Vavilovas, kuris išduotame tarptautinime leidime minimas kaip vienas iš kontaktinių asmenų.

Kitas UAB "AV investicija plius" akcininkas L. Puodžiūnas buvo kur kas labiau susipažinęs su situacija ir išdėstė savo įvykių versiją.

Leido, o paskui persigalvojo?

Kitas UAB "AV investicija plius" akcininkas L. Puodžiūnas buvo kur kas labiau susipažinęs su situacija ir išdėstė savo įvykių versiją.

"Visa tai yra absurdas ir šmeižtas. Jau perdavėme medžiagą advokatams ir pabandysime teisiškai apsiginti. Viską darome griežtai pagal įstatymus. Pažiūrėkite, kas yra parašyta mums išduotame tarptautiniame leidime-notifikacijoje. Berods ketvirtame jo langelyje yra parašyta, kokiais būdais mes turime sutvarkyti šias atliekas. Tai yra ne tik išpakavimas, žymimas R12, bet ir R1, kas reiškia energijos išgavimą. Mes iš pat pradžių kreipėmės į AAA, pateikėme visus duomenis, kas bus daroma, ir mums buvo išduotas atitinkamas leidimas įvežti tas atliekas. Visoje Europos Sąjungoje sistema yra ta pati, kodai tokie pat ir pas mus, ir Airijoje, tad viskas suprantama ir aišku iš anksto", - aiškino L. Puodžiūnas.

"Vakarų ekspresas" kreipėsi į AAA ir paprašė pateikti UAB "AV investicija plius" minimą tarptautinį leidimą. Šios institucijos Atliekų licencijavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Irmanto Lingės persiųstame angliškame, dabar jau panaikintame, leidime matyti, kad 11 skiltyje "Šalinimo panaudojimo operacijos" pirmiausia yra atspausdintas kodas R12, pagal aplinkos ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles, reiškiantis "atliekų būsenos ar sudėties pakeitimą, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų". Tačiau šalia jo ranka yra įrašyti kodai R1, R5, R4 ir R3. Būtent R1 ir reiškia "naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti". AAA direktorius Robertas Marteckas savo parašu šį leidimą patvirtino liepos 29 d.

"Tai kur žala? Gal "išmetimai" dėl to blogi buvo? Jie, mūsų žiniomis, buvo net geresni nei deginant lietuviškas atliekas. O gal kurie nors biurokratai ar politikai susižalojo, kad mes į jų kabinetus neužėjome? Akivaizdžiai stabdo konkurenciją, tačiau mes nėjome pas juos ir neisime, gali nelaukti. Neužsiimame jokia veikla, susijusia su valstybinėmis įmonėmis, ir neužsiimsime. O gal visgi medalį mums reikia duoti - juk Europos Sąjungoje toks importas yra nieko naujo. Kodėl mums nedaryti to? Negerai, kad klaipėdiečiai pigesnę šilumos energiją gauna? Pasidomėkite, kiek pati Lietuva išveža šiukšlių. Mūsų nedidelė valstybė, tikriausiai kažkam kažkas nepatiko ir aplinkosaugininkai reaguoja. Gal prokuratūra visgi turėtų aiškintis jų veiksmus, kodėl jie taip stabdo konkurenciją - iš pradžių patys išduoda leidimą, o po to jau naikina ir aiškina, kad netinka?" - dėstė L. Puodžiūnas.

O kaip draudimai?

Pagal AAA pernai lapkritį "Fortum Klaipėda" išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, ši jėgainė gali deginti tik nepavojingas komunalines atliekas po antrinio rūšiavimo ir nepavojingas gamybos atliekas iš visos Lietuvos. Pasak "Fortum Klaipėda" vadovo Juozo Donielos, siekiant įgyvendinti šį reikalavimą sutartyse su atliekų tiekėjais yra nurodoma, "kad atliekos turi atitikti reglamentuojančius Lietuvos teisės aktus".

Tačiau "AV investicija plius" akcininkas L. Puodžiūnas aiškina, kad atliekų "susidarymo būdas yra visiškai interpretuotas".

"Po mūsų veiklos, po to, kai mes atliekam tam tikrus veiksmus, atliekos jau susidaro Lietuvoje. Čia toks jau technokratinis reikalas. Bet kokiu atveju palikime viską teisininkams, jie jau aiškinasi. Teismas parodys, kas yra teisus. Tai - civilizuotas konflikto sprendimo būdas", - teigia L. Puodžiūnas.

Ar iš tiesų galima traktuoti, kad iš užsienio atgabentos šiukšlės po tam tikrų procedūrų jau laikomos lietuviškos kilmės, anot J. Donielos, turėtų atsakyti aplinkosaugininkai.

Greta minėtojo apribojimo "Fortum Klaipėda" yra ir pernai balandį Vyriausybės patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas. Jo 232.3. punktu "draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių atliekas ir iš atliekų pagamintą kietąjį atgautąjį kurą, skirtus šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti".

"Čia jau - diskusija su teisininkais, administraciniame teisme išaiškės, kiek tai neprieštarauja europinei teisei. Juolab kad tokie planai keičiasi su kiekviena Vyriausybe. Kas yra suinteresuotas stabdyti importą? Juk Lietuva gali būti labai konkurencinga šioje srityje. Mes juk į Lietuvą įvežame pinigus, o klaipėdiečiai gauna pigesnę šilumą. Po to, kai buvo panaikintas tarptautinis leidimas, partneriai iš Airijos to visiškai nesuprato ir juokėsi klausdami, kas čia pas mus dedasi - turime mes atliekų deginimo jėgainę ar visgi ne?" - savo versijos dėl importo laikosi L. Puodžiūnas.

Ne tas leidimas?

"Vakarų ekspresui" pirmadienį popiet paklausus į šią istoriją besigilinančio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, kaip vertinti tai, kad egzistuojant minėtiesiems draudimams visgi buvo išduotas tarptautinis leidimas, kuriame pažymėtas atliekų deginimas energijai išgauti, jis teigė, kad jam sunku tuo patikėti.

"Tai pažeistų teisės aktus, kurie draudžia ne tik importuoti atliekas deginimui, bet ir palikti jas Lietuvos sąvartynuose. Nesinori nieko įtarinėti, bet gal čia suklastota? Bet jei yra taip, kaip sakote, atsakys agentūros vadovas, kuris šiuo metu atostogauja. Visus atsakymus pateiks tarnybinis patikrinimas, kuri pavedžiau atlikti viceministrui. Jo rezultatai turėtų paaiškėti per keletą dienų", - sakė ministras.

Jam persiuntus AAA pateiktą leidimą, K. Trečiokas vėliau el. laišku atsakė, kad tai esą nėra leidimas, o tik notifikavimo forma, atspindinti, "kad leidimas išduotas R12, o R1, R4, R5 yra tolimesnio atliekų panaudojimo tinkamumas".

Ministras tvirtino, kad jam atitinkami tarnautojai įsipareigojo netrukus atsiųsti "tikrąjį" leidimą ir žadėjo juo vėliausiai iki antradienio ryto pasidalinti su "Vakarų ekspresu". Tačiau net ir vakar ryte vykusio pokalbio metu priminus pažadą, iki vakar vakaro minėto leidimo kopijos taip ir nebesulaukėme.

Kodėl nesustabdė?

Savo socialiniame profilyje Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas pareiškė, kad "kai kurie bando raityti uodegas dėl nelegaliai įvežtų į Lietuvą ir čia sudegintų atliekų", tad jis jaučia pareigą sudėlioti įvykius paeiliui.

Anot vicemero, rugpjūčio 25 d. 14.17 val. jis gavo pranešimą apie iškraunamas atliekas uoste. Esą tą pačią dieną apie tai buvo pranešta kai kurioms žinyboms bei įspėti "Fortum" atstovai Lietuvoje apie tai, kad atliekos gali būti atvežtos pas juos sudeginti. Rugpjūčio 27 d. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas asmeniškai apie tai pranešė aplinkos ministrui.

"Fortum" dabar nepraneša, kada tiksliai sudegino beveik 3 000 tonų atliekų - po dienos ar kelių savaičių. Taip ir neaišku, kaip visą tą laiką veikė nusikaltimui kelią turinčios užkirsti žinybos", - savo akcentus dėlioja A. Šulcas.

Paprašytas detalizuoti, kam konkrečiai iš "Fortum" buvo pranešta apie atplukdytas atliekas, A. Šulcas teigė, kad tai padarė jo kolegė, vicemerė Judita Simonavičiūtė.

"Žinią sužinojau iš Artūro Šulco, išsiaiškinau, kokioje kompanijoje kraunamos atliekos. "Vakarų krovos" atstovai patvirtino, kad krova vyksta pas juos, bet sakė nežinantys, kas galutinis šio krovinio gavėjas. Susisiekiau su "Fortum Heat Lietuva" vadovu Vitalijumi Žuta ir paklausiau, ar ne jie importuoja šias atliekas. Jis tai paneigė ir tik teoriškai pasvarstė, kas tai galėtų daryti. Tik tokia forma "Fortum" žinojo apie šias atvežtas šiukšles", - aiškino J. Simonavičiūtė.

J. Doniela savo ruožtu tikina, kad "Šatruvos" atvežtos atliekos buvo po rūšiavimo, "taigi vizualiai tokios pat, kaip ir vietinės".

"Kada jos buvo deginamos, pasakyti neįmanoma, nes 20 tiekėjų atvežamos atliekos verčiamos į tą patį bunkerį", - aiškino J. Doniela.

Kodėl skandalas kilo tik dabar, stebisi ir pats UAB "AV investicija plius" akcininkas L. Puodžiūnas: "Juk leidimų derinimas prasidėjo dar gegužės pradžioje ir visi, kam reikia, viską žinojo."

Informacija

Ažiotažas dėl šiukšlių kilo po praėjusį ketvirtadienį Klaipėdos mero surengtos spaudos konferencijos. Jos metu paskelbta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas patikrinimo metu nustatė, jog šių metų rugpjūčio 25-26 d. į UAB "Vakarų krova" aikštelę laivu "Kinne" iš Airijos buvo atvežta ir iškrauta beveik 3 tūkst. tonų mechaninio apdorojimo atliekų. Jos į Lietuvą buvo įvežtos pagal Aplinkos apsaugos agentūros UAB "AV investicija plius" išduotą tarpvalstybinio judėjimo atliekų vežimo pranešimo dokumentą. Rugpjūčio 26-rugsėjo 8 dienomis jos iš uosto buvo išvežtos ne į Panevėžį, o į "Fortum Klaipėda" jėgainę bei čia sudegintos.
Pranešimą, kad panaikintas tarpvalstybinio atliekų vežimo leidimas, AAA ketvirtadienį išsiuntė ir Airijos kompetentingai institucijai "National TFS Office", atsakingai už tarpvalstybinius atliekų vežimus. Pagal šį leidimą "AV investicija plius" iš viso iki kitų metų gegužės 30 d. iš Airijos Korko miesto planavo importuoti 14 tūkst. tonų atliekų.
Penktadienį AAA pranešė sulaukusi atliekų siuntėjos - "Foras Fuels Ltd" - patikinimo, kad reaguojant į agentūros sprendimą panaikinti išduotą leidimą, dar vienas laivas su komunalinių atliekų apdorojimo liekanomis į Lietuvą nebeišplauks. Nepaisant to, "siekdamas visiškai užtikrinti, kad mūsų šalyje toks krovinys nebūtų iškrautas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas sustiprino uosto kontrolę".

BYLINĖSIS. "Fortum Klaipėda" išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas leidžia deginti tik nepavojingas komunalines atliekas po antrinio rūšiavimo ir nepavojingas gamybos atliekas iš visos Lietuvos. Vyriausybės patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas draudžia įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių atliekas ir iš atliekų pagamintą kietąjį atgautąjį kurą, skirtus šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti. Tačiau leidimą tai daryti Panevėžio verslininkai visgi gavo ir savo teisumą žada įrodyti teismuose.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.