Atliekų rinkliava artėja Klaipėdos rajono link

Tai paaiškėjo po to, kai buvo pristatyta rinkliavos administravimo galimybių studija, parengta Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) užsakymu.

Pusantrų metų - šnipštas

Įvesti rinkliavą rajono politikai nusprendė dar pernai vasario pabaigoje. Daugiabučio namo gyventojui mieste buvo nustatytas 54 litus per metus siekiantis tarifas, individualaus namo gyventojui - 50 litų, gyventojui kaime ar sodų bendrijoje - 28 litai. Už sodo sklypą be namo planuota imti 12 litų, garažo valdą - 14 litų.

Rajono politikai taip pat buvo nutarę rinkliavos administravimą pavesti visų apskrities savivaldybių įsteigtai bendrovei KRATC. Tačiau didžiausias šios bendrovės dalininkas - Klaipėdos miesto savivaldybė - nusprendė neleisti įmonei su rajono savivaldybe pasirašyti sutarties dėl neva per mažų rinkliavos tarifų. Esą dėl jų susidarys nuostoliai, kuriuos turės padengti klaipėdiečiai.

Pagaliau buvo susitarta, kad konkretūs rinkliavos tarifai būtų nustatyti paaiškėjus atliekų vežėjo parinkimo konkurso rezultatams. Konkursinės vežėjų parinkimo ir konteinerių išdėstymo schemos parengimo rajone procedūros užsitęsė jau gana ilgai - praėjo jau pusantrų metų nuo Tarybos sprendimo, tačiau rinkliavos mechanizmas dar neveikia. O atliekų tvarkymo problemos tik aštrėja - dalis gyventojų ir toliau veža savo šiukšles į uostamiestį ar verčia jas pakelėse, nes dabartinė tvarka nenumato, kad gyvenant individualiame name yra būtina sudaryti sutartį su atliekų vežėju.

Siūlo rinkti pagal plotą

Rinkliavos modelio rajonui studiją pristatęs dr. Jonas Stravinskas pateikė išsamią rajono atliekų sektoriaus analizę. Įvykusio atliekų vežėjų konkurso rezultatai parodė, jog vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaštai siekia 208 litus. Šią kainą sudaro atliekų išvežimo išlaidos, sąvartyno mokestis ir vietinės rinkliavos administravimo paslaugos.

Anot J. Stravinsko, palyginus su kitais rajonais, tonos atliekų sutvarkymo išlaidos Klaipėdos rajone nėra didelės. Pernai iš rajono teritorijos į Dumpių sąvartyną buvo atvežta 13 600 tonų atliekų, tad atliekų tvarkymas rajone per metus kainuos apie 2,7 mln. litų.

"Tiek reikia surinkti iš gyventojų ir įmonių, organizacijų, kad būtų užtikrinta kokybiška paslauga", - sakė J. Stravinskas.

Jis pateikė tris rinkliavos skaičiavimo modelius - pagal gyventojų skaičių, būsto plotą ir mišrųjį, kurį sudaro pastovioji ir kintamoji dalis (pastovioji gali būti nekilnojamojo turto vienetas, o kintamoji dalis - gyventojų skaičius bute ar konteinerių tūris).

J. Stravinsko teigimu, Europos valstybėse pagal gyventojų skaičių rinkliava neskaičiuojama, nes sunku surasti atliekų turėtojus, brangios administravimo paslaugos (duomenų bazės, kompiuterinės programos, pašto išlaidos), kurias turi padengti kiti vartotojai.

Pasak KRATC vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininko Šarūno Jono Tamulio, Klaipėdos rajone gyvenamąja vietą yra deklaravę per 20 000 žmonių, kurie nėra nurodę tikslaus adreso. Tad kiltų klausimas, kaip tokius rinkliavos mokėtojus reikėtų surasti.

J. Stravinskas yra įsitikinęs, kad optimaliausias ir naudingiausias gyventojams rinkliavos modelis būtų skaičiuoti mokestį pagal būsto plotą. Siūlomi tarifai, anot studijos autoriaus, nėra dideli, nes šiuo metu individualaus namo savininkas, sudaręs sutartį su atliekų vežėju, per metus už šią paslaugą moka brangiau - apie 240 litų. Tuo tarpu vietinė rinkliava namo savininkui siektų apie 205 litus per metus, buto - 2,05 lito už 1 kv. m, sodų paskirties namų ūkio bendrijose savininkui - 60 litų.

KRATC direktorius Šarūnas Reikalas akcentavo, kad turintys sąlygas galėtų mokėti rinkliavą pagal deklaruojamus atliekų kiekius - tai gali būti aktualu įmonėms, sodų bendrijoms. Galimybė deklaruoti atliekas suteikiama ir gyventojams.