Problemos dėl po rūšiavimo liekančių atliekų sandėliavimo atsiranda dėl sezoniškumo: į sąvartynus jas vežti draudžiama, o vienintelė Lietuvoje atliekas deginanti "Fortum Klaipėda" jėgainė šiltuoju metų laiku šilumos negamina ir priima tik ribotą kiekį deginti skirtų šiukšlių. Klaipėdai pavyko užbėgti įvykiams už akių: atliekų tvarkymo ciklas yra gerai suderintas - skaičiuojama, kiek atliekų priimama, pats Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) šiuo metu valdomoje rūšiavimo gamykloje atliekas išrūšiuoja, likusias sandėliuoja ir pagal turimą sutartį atiduoda į "Fortum Klaipėda" utilizuoti.
Svaidėsi kaltinimais
Šiukšlių krizė Vilniuje įsiliepsnojo prieš pusantros savaitės, kai "Energesman" valdoma Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykla vienašališkai nusprendė per dieną priimti tik 70 tonų atliekų - maždaug dešimtadalį viso atkeliaujančio srauto. Verslininkai aiškino, jog jie nebegali perdirbti ir sutalpinti viso kiekio atvežamų atliekų, nes "Fortum Klaipėda" šiuo metu jų priima nedaug, o į sąvartyną vežti draudžiama.
"Susidarė įspūdis, jog valstybinės institucijos įsivėlė į užkulisinius atliekų verslo interesų konfliktus", - pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Sykiu pasigirdo kaltinimai Vyriausybei, kad ši statė didžiules ir brangias rūšiavimo gamyklas, tačiau nesirūpino po rūšiavimo liekančių atliekų saugojimu.
Tačiau aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas kaltinti pradėjo Vilniaus miesto savivaldybę, kad ši neva nesirūpino situacija prieš prasidedant krizei.
Galiausiai prieš kelias dienas atliekas buvo leista laikinai laikyti Kazokiškių sąvartyne, ir rūšiavimo gamykla atnaujino veiklą.
Leido siautėti
Dėl situacijos Vilniuje vis dažniau neigiamame kontekste minima ir Klaipėda, kur esą taip pat nesusitvarkoma su atliekomis. Tačiau už atliekų tvarkymo sritį atsakingas Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tvirtino, kad uostamiestyje nieko panašaus nėra - atliekos rūšiuojamos, nekyla problemų dėl jų sandėliavimo ar sutvarkymo. Vilniaus scenarijų klaipėdiečiai buvo numatę dar prieš dešimt metų, kai tik buvo pradėta kurti regiono atliekų tvarkymo sistema.
"Paprastai tariant, turime aiškią ir suprantamą sistemą - suskaičiuojama, kiek atliekų generuoja visas miestas, kiek jų reikia išvežti, išrūšiuoti, saugoti ir sudeginti, tada aiškiai apskaičiuojama kaina ir ji išdalijama visiems atliekų "gamintojams", - sakė A. Šulcas.
Esą Vilnius ir kiti regionai, išskyrus alytiškius, normaliai nepasiruošė ir neprisitaikė prie ES reikalavimų, nesukūrė visos reikiamos infrastruktūros ir leido įsisiautėti privatiems vežėjams. Gyventojai neretai apkraunami mokesčiais, pagal kuriuos neįmanoma nustatyti tikrųjų atliekų tvarkymo sistemos kaštų.
"Turime aiškią ir skaidrią sistemą. Dėl to, kai pastaruosius 5 metus visi didino atliekų tvarkymo kainą, mes ją sugebėjome mažinti. Tai įrodo išankstinį pasiruošimą, susidėliojimą ir tai, kad artimiausiu metu nei mokesčių didinimas, nei atliekų krizės negresia", - aiškino vicemeras.
A. Šulco teigimu, Vilniuje įsiplieskęs konfliktas vyksta dėl didžiųjų atliekų rūšiavimo fabrikų ir tai, ko gero, yra didžiausia problema visiems regionams, kuriuos AM privertė pastatyti tokias gamyklas. Pavyzdžiui, valstybei ir ES vien uostamiesčio fabrikas kainavo per 12 mln. eurų.
"Mano manymu, tai buvo beprasmiškas pinigų išmetimas ir afera siekiant išplauti valstybės ir ES pinigus. Turėjome paprastą mechaninę rūšiavimo liniją, kuri kainavo kelis šimtus tūkstančių eurų. Būtume nusipirkę antrąją ir to būtų visiškai pakakę. Aferos pabaiga tokia, kad Aplinkos ministerija visas Lietuvos rūšiavimo gamyklas privertė išnuomoti koncesijos būdu privatininkams", - sakė A. Šulcas ir pridūrė, kad iš esmės ES nekėlė reikalavimo, jog tokius objektus valdytų privatininkai ir, pavyzdžiui, latviai sugebėjo apsieiti ir be jų.
Tačiau klaipėdiečiai numatė tam tikrus saugiklius: fabrikui buvo mokama ne už atvežtą atliekų kiekį, o už perdirbtą ir parduotą produkciją. Galbūt tai buvo viena iš priežasčių, kodėl su "Tvarkos ir teisingumo" partija siejama rūšiavimo gamyklą valdžiusi UAB "NEG Energy" likimo valiai paliko uostamiesčio rūšiavimo gamyklą, darbuotojus ir prapuolė tarsi į vandenį.
Įžvelgia politikavimą
KRATC stebėtojų tarybos narę Liliją Petraitienę pastaruoju metu net papiktino viešojoje erdvėje girdimi teiginiai, kai Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemą bandom lyginti su klaipėdiečių. Ją ypač nustebino vienoje laidoje išgirstas aplinkos ministro Kęstučio Trečioko teiginys, kad Klaipėdoje yra vienas didžiausių atliekų įvežimo "vartų mokestis".
"Mūsų mokestis yra 28 eurai su centais, kai tuo pat metu pats ministras paminėjo, jog Vilniuje mokestis siekia 71 eurą. Arba ministras buvo nepasiruošęs, arba politikuoja", - tikino L. Petraitienė.
Paklausta, ar įmanoma, jog Klaipėdoje gali pasikartoti sostinės atliekų krizės scenarijus, stebėtojų tarybos atstovė tvirtino, jog jokiu būdu.
"Mūsų stiprybė, kad KRATC yra Savivaldybei priklausanti įmonė. Kai įvyko krizė su privačiu rūšiavimo gamyklos operatoriumi ir jis pabėgo, KRATC per trumpą laiką sugebėjo ištaisyti ne tik tai, ką sugriovė privatininkai, bet ir pasivijo sugaištą laiką. Tai dar kartą įrodė, kai yra koncepcija, politinė kontrolė - KRATC stebimas per didinamąjį stiklą, todėl tai mums negresia", - sakė politikė ir pridūrė, kad ir čia neišvengiama politikavimo: už pačios AM prievarta įkišto operatoriaus pridarytus nuostolius visą kaltę buvo norima suversti KRATC ir net buvo grasinama didžiulėmis baudomis.
Panaši situacija kartojasi ir Vilniuje - už privataus operatoriaus sprendimą stabdyti atliekų priėmimą AM kaltina Savivaldybę ir neva nesusitvarkantį Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centrą.
Politikę piktino ir tai, jog AM stabdo geras iniciatyvas: "Vakarų ekspresas" jau rašė apie KRATC norą atliekų perdirbimo metu surenkamą šlaką parduoti asfalto gamintojams, tačiau tą bando blokuoti ministerija.
"KRATC už gerą darbavimąsi yra net apdovanotas. Manau, kad klaipėdiečiai turėtų būti laikomi pavyzdžiu, kaip reikia tvarkytis su atliekomis, ir Savivaldybei turėtų būti suteikta daugiau svertų", - sakė L. Petraitienė.
Rašyti komentarą