Atliekų deginimo "baubas" - ne toks jau ir baisus

Daliai uostamiesčio visuomenės priešinantis suomiško kapitalo bendrovės "Fortum Klaipėda" numatomoms atliekų deginimo termofikacinės jėgainės statyboms Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, "Vakarų ekspreso" reporteris turėjo galimybę iš arti pažiūrėti, kaip atrodo toks pietinėje Stokholmo dalyje stovintis "baubas", kuris yra net tris kartus galingesnis nei Klaipėdoje numatoma statyti jėgainė.

Įtikino argumentais

Atliekos Švedijoje buvo pradėtos deginti dar 1910-aisiais. Tiesa, šiukšlės gana ilgai degintos ne dėl šilumos ar elektros gamybos, o tiesiog siekiant sumažinti jų kiekį. Naudą iš atliekų Švedija intensyviai pradėjo išgauti 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šiuo metu jau yra 31 termofikacinė jėgainė, kuri iš atliekų gamina ir šilumą, ir elektrą. Tad nuo 1975 m. iki šių dienų į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis Švedijoje sumažintas nuo 60 iki 10 proc.

1969 m. Stokholmo savivaldybės iniciatyva pietinėje miesto dalyje buvo pradėta statyti Hogdalen termofikacinė jėgainė (nuo 1996 m. 50 proc. jos akcijų priklauso savivaldybei, 50 proc. - koncernui "Fortum").

Pirmas dalykas, kuris krenta į akis atvykus į šios jėgainės teritoriją - visai netoli jos (apie 600-800 metrų atstumu) stovintys daugiabučiai namai. Koncerno "Fortum" elektrinių plėtros vadovas Peter Liebscher pripažįsta, kad prieš pradedant įgyvendinti šį projektą buvo sulaukta ir dalies visuomenės pasipriešinimo.

"Tačiau viską galima padaryti, jei su žmonėmis kalbama atvirai ir faktų kalba. Esminė baimė - galimi gamyklos išmetimai į orą. Duomenys apie juos yra vieši. Jie rodo, kad į orą išmetamų medžiagų kiekis yra nuo kelių iki 10 kartų mažesnis nei leidžiamos nacionalinės ir Europos Sąjungos normos. Žalieji labiausiai akcentuoja dioksinus. O būtent jų į orą išmetama dešimt kartų mažiau nei leistina. Deginant biokurą ar kūrenantis malkomis jais oras teršiamas kur kas daugiau nei deginant atliekas tokioje jėgainėje", - sako P. Liebscher, pabrėžiantis, kad tokią jėgainę reikia statyti arti miesto, kad būtų kuo mažesni šilumos nuostoliai.

Vaikštant po jėgainės teritoriją pavyko įsitikinti, kad jokie kvapai iš jos nesklinda. Šiukšlių dvokas jaučiasi tik kai kuriose vietose jėgainės viduje, tačiau į aplinką jis nepatenka. Turbūt dėl to gamyklos valgykla turi atvirą terasą, kurioje šiltuoju metų laiku valgo ir darbuotojai, ir svečiai.

Kaip atrodo procesas?

Po keleto rekonstrukcijų, kurių metu didintas pajėgumas, Hogdalen jėgainė dabar per metus gali sudeginti 700 tūkst. tonų atliekų. Jos suvežamos iš viso Stokholmo regiono (500 tūkst. tonų sudaro buitinės, 200 tūkst. tonų - pramoninės atliekos).

Per dieną į jėgainę atvažiuoja apie 150-200 šiukšliavežių. Didžiausias jų srautas - ryte. Ties vartais pasvertos šiukšliavežės važiuoja iki bunkerio, į kurį iškrato atliekas. Jas į deginimo katilą automatiškai perkelia keletas kranų. Degimo temperatūra katile siekia iki 1 000 laipsnių.

Ties vartais pasvertos šiukšliavežės važiuoja iki bunkerio, į kurį iškrato atliekas...

...atliekas į degimo katilą automatiškai perkelia keletas kranų..

...susidarę pelenai patenka jiems skirtą bunkerį ir paskui išvežami į sąvartynus...

...kiekvienas procesas 24 valandas per parą yra stebimas kompiuterizuotame įmonės centre.

Susidarantys dūmai patenka filtravimo sistemą ir tik paskui į vieną iš šešių kaminų (jėgainė turi šešis katilus - keturis komunalinėms atliekoms, po vieną pramoninėms atliekoms ir biokurui). Susidarę pelenai patenka į jiems skirtą bunkerį ir paskui išvežami į sąvartynus (sudeginus buitines atliekas susidaro apie 20 proc. jų buvusios masės pelenų).

Kiekvienas procesas yra stebimas kompiuterizuotame įmonės centre. 24 valandas per parą, 365 dienas per metus dirbančioje jėgainėje darbuojasi apie 100 žmonių.

54 proc. įmonės pajamų sudaro pinigai, gauti už pagamintą šilumą, 24 proc. - už parduotą elektrą, 22 proc. - vartų mokestis, renkamas iš atliekas atvežančių įmonių.

Vienoda įranga

"Fortum" kartu su Stokholmo savivaldybe (akcijų santykis 50:50) šiuo metu įgyvendina tokios pačios kaip ir Klaipėdoje jėgainės "Brista" statybos projektą šiaurinėje Stokholmo dalyje, šalia golfo laukų. Tiesa, švediškasis projektas nuo klaipėdietiškojo atsilieka apie pusmetį.

"Ši jėgainė - lyg Klaipėdoje vykdomo projekto dvynukas. Jiems abiem užsakomi tokie pat įrengimai. Katilus tieks vokiečiai, dūmų valymo sistemas - švedai, turbinas - bendrovė "Siemens". Nors derinant veiksmus dėl derybų su potencialiais tiekėjais pavyko gerokai atpiginti naujosios Stokholmo jėgainės projektą, jis vis tiek dėl geologinių sąlygų ir brangesnės darbo jėgos atsieis apie 40 milijonų eurų brangiau nei Klaipėdos jėgainės statybos", - sako P. Liebscher.

Pasak "Fortum" atstovų, didžiausia analogiškų projektų perspektyva yra Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Vieną tokią jėgainę jau numatoma statyti Lenkijoje, aktyviai jomis domisi Rusijos miestai Maskva, Jekaterinburgas, Tiumenė. Tačiau analogiški procesai vyksta ir Vakarų Europoje - Didžiojoje Britanijoje, Airijoje.

Atliekų neimportuos

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad naująjį Klaipėdos apskrities Dumpių sąvartyną eksploatuojanti bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) liepą paskelbė konkursą, kad išrinktų bendrovę, kuri per metus galėtų sudeginti 140 tūkst. tonų uostamiestyje susidarančių atliekų. Pirmąjį - kvalifikacinį - jo etapą įveikė "Fortum" ir "Klaipėdos energijos" valdoma bendrovė "Fortum Klaipėda" ir "Technology Projects", sudariusi konsorciumą su Prancūzijos bendrove "Constructions Industrielles de la Mediterranee". Tačiau konsorciumas užprotestavo konkurso pirmojo etapo rezultatus, nes, jo nuomone, "Fortum Klaipėda" neatitinka kelių konkurso reikalavimų.

"Fortum Klaipėda" vadovas Juozas Doniela ir UAB "Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius Vitalijus Žuta sako, jog jėgainė bus statoma bet kuriuo atveju - ar bus laimėtas KRATC konkursas, ar ne.

"Pirminiai planai yra tokie, kad jėgainė per metus sudegins 130 tūkstančių tonų buitinių, 50 tūkstančių tonų pramoninių atliekų ir apie 70 tūkstančių tonų biokuro. Jei nelaimėtume minėtojo konkurso, degintume tik pramonines atliekas (jau yra pasirašyta keletas ketinimų protokolų su kai kuriomis įmonėmis) ir biokurą, nes katilas bus universalus", - aiškino J. Doniela.

Jis ir V. Žuta kategoriškai neigia kai kurių politikų ir žiniasklaidos pastaruoju metu nuolat eskaluojamus teiginius, neva 240 tūkst. tonų kuro per metus galinti sudeginti jėgainė trūkstamą atliekų kiekį importuos iš užsienio.

"Pirmiausia sunku net įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, per uostus ar kitais būdais būtų galima importuoti dvokiančias atliekas. Jų juk niekas paprasčiausiai neįsileistų. Kitas aspektas - tai daryti būtų finansiškai nenaudinga. Geriausiu atveju, jei to norės Tauragės ir Telšių atliekų tvarkymo centrai, iš jų galėsime priimti nedidelius kiekius išrūšiuotų atliekų. Tauragės atveju tai būtų apie 10 tūkstančių tonų per metus, Telšių - 15-20 tūkstančių tonų", - sakė J. Doniela.

Jis akcentuoja, kad jėgainės projekte yra numatyta, jog išmetimai į atmosferą turi ne tik neviršyti nustatytų normų, bet ir būti tokie, kokius užtikrina naujausios šios srities technologijos. O švedų pavyzdys rodo, kad jas naudojant išmetimai būna nuo kelių iki 10 kartų mažesni nei leistinos normos. Be to, reikalavimai atliekų deginimui yra žymiai griežtesni nei, pavyzdžiui, deginant biokurą.

"Aplinkosaugininkai nurodė, jog visi mūsų jėgainės išmetimų duomenys ir leistinos normos turės būti nuolat skelbiami viešai - elektroninėje lentoje šalia įmonės. Tad kiekvienas galės bet kuriuo momentu įsitikinti, kokie dūmai rūksta. Visi duomenys bus archyvuojami ir saugomi, kad aplinkosaugininkai galėtų juos bet kada patikrinti", - sakė J. Doniela.

"Fortum Klaipėda" jėgainės statybas planavo pradėti jau šį rugsėjį, tačiau dėl įvairių biurokratinių trikdžių tik praėjusią savaitę buvo patvirtintas detalusis sklypo planas. Šią savaitę įmonė numato pateikti prašymą statybų leidimui gauti. Tad nepaisant poros mėnesių vėlavimo, 140 mln. eurų vertos jėgainės darbo startas vis dar neatkeliamas ir numatomas 2013-ųjų sausį.

Planuojamas šiluminis šios jėgainės pajėgumas - 50 megavatvalandžių, elektrinis - 20 megavatvalandžių. Per metus numatoma pagaminti 380-390 gigavatvalandžių šilumos ir 110-120 gigavatvalandžių elektros energijos. Jėgainėje dirbs 33-35 žmonės.

Pasak V. Žutos, planuojama, kad jėgainė atsipirks per 8-9 metus.

"Ir rūšiuotume, ir degintume"

Šarūnas REIKALAS, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius

Pagal atliekų tvarkymo planus atliekas reikia pradėti deginti ne vėliau kaip 2013-ųjų pabaigoje. Jei šis procesas užsitęstų, neįvykdytume įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl bioskaidžių atliekų mažinimo sąvartynuose.

Dumpių sąvartyne bet kokiu atveju yra numatyta statyti dar vieną naują sekciją, skirtą mišrioms komunalinėms atliekoms. Jų deponavimui yra taikomi griežtesni reikalavimai nei pelenams, tad šioje srityje užsitęsus procesams didelių problemų nebūtų. Tačiau sąvartynas tokiu atveju tarnautų kur kas trumpiau, nei deginant atliekas.

Sąvartyne, gavus Europos Sąjungos paramą, bus pastatyta atliekų rūšiavimo įranga. Planuojama rūšiavimo-deginimo sistema leistų įvykdyti ir atliekų rūšiavimo normas, ir mažintų bendrą į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Logistikos grandinė priklausys nuo atliekų deginimo įrenginių parametrų. Jau dabar aišku, kad iš Klaipėdos ir Šilutės rajonų atliekas patogiausia vežti į sąvartyną, kur jos būtų išrūšiuojamos ir netinkamos perdirbimui po to keliautų į jėgainę. Iš kitų apskrities savivaldybių atliekos važiuotų tiesiai į jėgainę, bet jei nebūtų įvykdomos antrinių žaliavų rūšiavimo normos, dalis atliekų būtų papildomai nukreipiamos į sąvartyno rūšiavimo įrenginius. Tačiau kol kas atliekų deginimo paslaugos teikėjo parinkimas konkurencinio dialogo būdu vykdomas tik dėl Klaipėdos miesto komunalinių atliekų. Dėl kitų regiono savivaldybių procedūros vyks vėliau.

Pradėjus funkcionuoti naujajai sistemai atliekų vežėjams iš esmės niekas nepasikeistų. Tiesiog jėgainėje irgi turėtų būtų įrengta kontrolės sistema, kad KRATC galėtų fiksuoti tikslius atvežamų atliekų kiekius. Finansiniai srautai susidėliotų taip, kad mes mokėtume degintojui už deginimui pristatytas atliekas, o jie jau mokėtų už į sąvartyną atvežamus pelenus. Konkretūs įkainiai paaiškės po konkurencinio dialogo derybų su geriausią pasiūlymą pateikusia įmone.

Mano nuomone, kiekvienas apskrities gyventojas pradėjus funkcionuoti šiai sistemai laimės jau dėl to, kad jei ateityje ir didės rinkliava už atliekas, tai mažiausiai Lietuvoje, nes atliekų deginimas kogeneracinėje jėgainėje yra pigiausias jų tvarkymo būdas lyginant su kitomis techninėmis alternatyvomis. Be to, bus galima ilgiau eksploatuoti Dumpių sąvartyną ir lėšas naujojo statyboms reikės pradėti kaupti kur kas vėliau.

"Šilumos iš šiukšlių kaina būtų stabili"

Vytautas VALUTIS, AB "Klaipėdos energija" generalinis direktorius

"Fortum Klaipėda" jėgainė vasarą galės visiškai patenkinti "Klaipėdos energijos" šilumos poreikius. Esant ekstremalioms sąlygoms (20 laipsnių šalčiui) ji galėtų pagaminti apie 14 procentų reikiamos šilumos. Kuo mažesnis šilumos poreikis, tuo didesnė būtų jos gaminamos šilumos dalis bendrame katile.

Šios jėgainės gaminamos šilumos kaina būtų stabili, nepriklausytų, kaip mes dabar, nuo įvežtinio kuro kainų. Bet kokiu atveju įstatymas numato, kad nepriklausomų šilumos gamintojų, kokia būtų ir "Fortum Klaipėda" jėgainė, šiluma turi nedidinti galutinės kainos vartotojui. Tad ji automatiškai turi būti pigesnė nei gaminama mūsų katilinėse iš dujų ar mazuto.

Jei KRATC konkursą dėl atliekų deginimo laimėtų ne "Fortum Klaipėda", o "Technology Projects" ir prancūzų įmonės konsorciumas, reikėtų atsižvelgti į tai, kad "Fortum" iki detaliojo plano ėjo daugiau nei dvejus metus. Nežinau, kokioje stadijoje yra anas projektas, bet jis tikrai būtų įgyvendintas apie porą metų vėliau nei jėgainės statybos ekonominėje zonoje. Aišku, yra teorinė galimybė pirkti šilumą iš jų ir tada, tačiau galbūt jau reikėtų skelbti aukcioną, kas ją galėtų tiekti pigiau. Nors dabar teisės aktai dar nenumato tokios galimybės.

Pradėjus eksploatuoti "Forumt Klaipėda" jėgainę mes numatome konservuoti Danėje esančią katilinę, kuri būtų užkuriama tik esant ekstremalioms situacijoms. Tolesnėje ateityje ši teritorija galėtų keisti dar labiau, bet senoji katilinės dalis turėtų išlikti, nes yra paveldo objektas.

"Išspręstų kelias problemas"

Kęstutis JAUNIŠKIS, energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams

Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad iki 2020 metų šilumos gamybos sektoriuje 60 procentų šilumos turime pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių, pirmiausia biokuro. Taip mes mažinsime priklausomybę nuo dujų, kurias gauname iš vienintelio šaltinio, todėl neturime jokių svertų reguliuoti jų kainų. Nors privatizuojant "Lietuvos dujas" buvo žadama, kad dujų kaina bus stabili bent 10 metų, jos per 6 metus pabrango net 4 kartus, tad mes mokame didžiulius pinigus už šildymą ir elektrą. Tose savivaldybėse, kurios šildo gyventojų būstus biokuru, gyventojai moka už šildymą apie 18 centų už kilovatvalandę, o kur dujomis - net iki 32 centų. Todėl turime keisti situaciją ir pereiti prie vietinio kuro. Tada pinigai, kuriuos mokame už dujas "Gazprom" (apie 3-4 milijardai litų per metus), liktų Lietuvoje.

Be jokios abejonės, termofikacinės elektrinės, kurios degins biokurą ir atliekas, privalės atitikti visus aplinkosaugos reikalavimus, o naujos ir pažangios valymo technologijos tai leidžia užtikrinti. Tiek biomasės, tiek atliekų Lietuvoje tikrai užteks. Taip būtų sprendžiama ne tik šildymo, bet ir sąvartynų problema.

"Atliekų importui nėra pagrindo"

Vilma KAROSIENĖ, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė

Atliekos turi būti tvarkomos civilizuotai. Įprastas būdas - šiukšlių dėžė-sąvartynas - netinkamas, neracionalus, ir iš esmės brangiausias. Atliekų naudojimas energijai gauti - galimas atliekų šalinimo būdas, tačiau svarbu, kad pirmiau būtų taikomi sprendimai, kurie padidintų perdirbamų atliekų kiekį. Tačiau jei yra neefektyvūs ir neekonomiški, galime kalbėti apie atliekų naudojimą energijai gauti. Svarbu, kad šis, kaip ir kiti būdai, nepabrangintų atliekų tvarkymo paslaugos vartotojui, kad atliekų tvarkymas nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Tam užtikrinti nustatyti Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, kuriuose nustatytos eksploatacinės sąlygos, išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir techniniai reikalavimai, privalomi visoms įmonėms, eksploatuojančioms ar planuojančioms eksploatuoti atliekų deginimo įrenginius. Atliekų deginimas pasaulyje ne naujiena, o technologijos vis tobulinamos.

Atliekų įvežimas iš kitų šalių ribojamas ir reglamentuojamas Europos Sąjungos teisės aktais. Manau, nėra pagrindo kalbėti apie užvertimą atvežtinėmis atliekomis, kai kitose šalyse veikia atliekų deginimo įrenginiai. Pavyzdžiui, Vokietijoje nebeišnaudojami visų 70 atliekų deginimo įrenginių pajėgumai - didėja atliekų perdirbimas, mažėja tinkamų deginti atliekų kiekiai.