Atliekas deginti nori tik Klaipėda

Dėl galimybės deginti uostamiesčio atliekas prancūzų partneriai jau kovoja teismuose.

Lėmė ir savivaldybė

Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad atliekų deginimo gamyklos turėtų atsirasti ne tik Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, bet ir Panevėžyje bei Šiauliuose.

Nors Šveicarijos bendrovės "CSD Ingenieure und Geologen" Lietuvos filialo specialistai spalį įvertino, jog Vilniuje, šalia Gariūnų planuota statyti gamykla neterš aplinkos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Rolandas Masilevičius antradienį pranešė, kad neleis statyti tokio objekto. Pasak aplinkosaugininko, norint statyti gamyklą, reikės atlikti naują poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

Pagrindinė neigiamo sprendimo priežastis - tokia veikla turi būti planuojama tinkamai įtraukiant visuomenę, tuo tarpu padėtis Vilniuje esą yra priešinga.

"Bendrovės Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla planuojama ūkinė veikla pagal pateiktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kurioje buvo tam tikri neatitikimų, yra neleistina", - tvirtino R. Masilevičius.

Anot jo, viena priežasčių, lėmusių tokį departamento sprendimą, buvo ir pasyvi Vilniaus savivaldybės pozicija.

Paklaustas, ar numatytoje teritorijoje ateityje tokia gamykla galėtų iškilti, R. Masilevičius teigė, jog tam reikėtų atlikti naują poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

Šiauliai ir Kaunas nenori

Šią savaitę LTV Naujienų tarnyba pranešė, kad planų statyti atliekų deginimo jėgaines atsisako ir Kaunas bei Šiauliai. Šiuose miestuose ketina statyti atliekų rūšiavimo įmones - joms esą reikia mažiau investicijų.

"Esame pateikę paraišką europiniam finansavimui. Preliminari projekto vertė būtų apie 133 milijonai litų. Europos Sąjungos lėšos sudarytų maždaug 102 milijonu litų, o kitos - privačios", - teigė VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Kęstutis Balčiūnas.

Galimybių studiją atlikusių specialistų skaičiavimu, šiukšlių deginimo fabrikas Kaune atsieitų brangiau - apie 492 mln. litų, o Europos Sąjungos parama jam būtų mažesnė.

Šiauliečiai planuoja pastatyti per 50 mln. litų kainuosiančią atliekų rūšiavimo liniją.

"Vis dėlto mūsų šalis yra per maža, kad turėtume kiekviename regione po deginimo įrenginį, nes trūksta atliekų", - teigia Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Raimundas Jakutis.

Į Klaipėdą - per teismus

Sklype šalia Gariūnų gamyklą ketino statyti viena didžiausių Europoje tokių jėgainių statytoja save vadinanti Prancūzijos bendrovė "Constructions Industrielles de la Mediterranee" (CNIM) su koncerno ICOR (buvęs "Rubicon") netiesiogiai valdoma įmone Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla (ji keis pavadinimą į "Reenergy").

Antradienį išplatintame pranešime spaudai CNIM pareiškė apgailestaujanti, kad Vilnius lieka viena iš paskutinių Europos sostinių nenaudojanti atliekų energijai gaminti ir toliau "visas šiukšles ir toliau vers į sąvartynus, kurių likusi Europa atsisako".

"Įsigilinus į neigiamo sprendimo argumentaciją susidaro įspūdis, kad Lietuvos skelbiamas užsienio investicijų poreikis tėra iliuzija ir šalis joms nėra pasirengusi", - rašoma pranešime.

Jame cituojamas CNIM pardavimų direktorius Šiaurės Europai Jean-Francois Brua tikina, kad dabar bendrovė visas savo pajėgas koncentruos "į pasirengimą atliekų vertimo energija technologijoms demonstruojančią Klaipėdą, kur šalia Dumpių sąvartyno ketiname pastatyti modernią ir Pajūrio regionui pritaikytą jėgainę".

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad prancūzai projektą šalia Klaipėdos planuoja įgyvendinti su kita ICOR bendrove - tik šiemet liepą su minimaliu būtinu 10 tūkst. litų įstatiniu kapitalu įsteigta "Technology Projects".

Pastaroji Klaipėdos apygardos teismui apskundė bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sprendimus, susijusius su  liepą paskelbtu konkursu dėl per metus uostamiestyje susidarančių 140 tūkst. tonų atliekų deginimo paslaugos teikėjo parinkimo.

Pirmąjį - kvalifikacinį - konkurso etapą įveikė bendrovė Suomijos koncerno "Fortum" ir "Klaipėdos energijos" valdoma bendrovė "Fortum Klaipėda" bei "Technology Projects", sudariusi konsorciumą su CNIM. Ieškovo nuomone, "Fortum Klaipėda" neatitinka kelių konkurso reikalavimų - neturi reikiamos apyvartos, pelno, patirties ir kvalifikuotų darbuotojų. Po dviejų jau įvykusių parengiamųjų posėdžių teismas šią bylą iš esmės pradės nagrinėti kitą savaitę.

Protestų dėl savo planų atliekų deginimo jėgainę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje sulaukusios "Fortum Klaipėda" vadovas Juozas Doniela "Vakarų ekspresui" yra teigęs, kad tuo atveju, jei įmonė nelaimėtų minėtojo konkurso, jėgainėje degintų tik pramonines atliekas (jau yra pasirašyta keletas ketinimų protokolų su kai kuriomis įmonėmis) ir biokurą, nes katilas bus universalus. Taip pat jei to norės Tauragės ir Telšių atliekų tvarkymo centrai, iš jų įmonė per metus galėtų priimti apie 35 tūkst. tonų išrūšiuotų atliekų.