Asociacija: litas po lito nuo laikmenų suteiks proveržį kultūrai

Už tuščios laikmenos atlyginimo surinkimą atsakingos asociacijos AGATA direktorės Agnės Masalskytės teigimu, Vyriausybės priimta tvarka suteiks antrą kvėpavimą muzikantams, aktoriams, įrašų gamintojams, kurie dėl mažų ir tebemažėjančių tradicinių laikmenų kaip CD plokštelės pardavimų, bet nemažėjančio nelegalaus turinio įrašinėjimo ir naudojimo, neteko ir toliau netenka didelės dalies pajamų. „Reikia pagirti, kad Andriaus Kubiliaus vyriausybė nepamiršo savo programos ir šalies kūrėjais rūpinasi ne tik pažadais ir strategijomis, bet konkrečiais ir efektyviais veiksmais. Netrukus ir visuomenė pajus teigiamą šio sprendimo poveikį“, – sakė A. Masalskytė.

Beje, šiandien per Ministrų kabineto posėdį kultūros ministras Arūnas Gelūnas teigė gavęs iš asociacijos „Infobalt“ radikalių paskutinės minutės pasiūlymų, kurie prieštaravo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymui, įsigaliojusiam šių metų kovo 1 dieną. Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis praėjusią savaitę buvo užsiminęs, kad šios kompiuterinės įrangos pardavėjus vienijančios asociacijos spaudimas boikotuoti Vyriausybės aprašo priėmimą buvo „neturintis precedento“.

Brangu ir be kompensacijų

Savo ruožtu A. Masalskytė kviečia nesileisti gąsdinamiems po asociacijos „Infobalt“ skėčiu susibūrusių kompiuterinės įrangos ir priedų pardavėjų, kad štai dėl įsigaliojusios Vyriausybės tvarkos žymiai pabrangs plataus vartojimo elektroninės prekės kaip USB laikmenos ar kompiuteriai. „Aritmetika paprasta: populiariausios standartinės 2–4 GB atmintinės su USB jungtimi didmeninė savikaina, sakykime, Kinijos Šendženo miesto elektronikos fabrikuose yra 1 doleris (2,76 lito), – sakė A. Masalskytė. – Tačiau Lietuvos parduotuvėse toks įrenginys, net be autoriams ir atlikėjams atskaičiuojamos kompensacijos, jau parduodamas už 10 kartų didesnę kainą – mažiausiai 20 litų, o kai kur ir 30 litų. Man įdomu, ar čia tokie maži daiktai kaip USB „raktai“ pabrangsta dėl gabendinimo krovininiais laivais iš Kinijos?“

Už šalyje parduotą 2–4 GB talpos laikmeną skaitmeninės technikos pardavėjai kūrybos žmonėms nuo šiol turi sumokėti 2 litų kompensacinį atlyginimą. „Jeigu du kūrėjams skiriami litai taip pabrangins šias technologijas, kaip teigia jų pardavėjai, tai mes klausime, ar pardavėjai dar patys neturi rezervų mažinti kainas. Juk tokio daikto kaip USB laikmena gamybos kaina yra vos daugiau nei du litai ir dėl didelės konkurencijos toliau pinga, o kaimyninėse šalyse ir taip yra pigesnė nei Lietuvoje“, – teigė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA vadovė.

A. Masalskytė taip pat nesutiko su ūkio ministro Rimanto Žylio pastaba, kad tuščios laikmenos atlyginimo administravimas žymiai, iki 4 tūkst. litų, padidins įmonių administracinę naštą. „Tokios sąnaudos gali susidaryti tik laikinai, pirmą kartą pradėjus teikti dokumentus asociacijai AGATA. Tačiau vėliau duomenis, kuriuos pardavėjai ir taip turi, užteks išsiųsti vieno mygtuko paspaudimu. Juolab kad tai reikės daryti ne kas mėnesį, o kas ketvirtį“, – sakė A. Masalskytė.

Sotesni autoriai – stipresnė kultūra

Santykiniai nedideli kompensavimo atlyginimai kūrybininkams bus skaičiuojami ir nuo brangesnių elektronikos gaminių kaip kompiuteriai ar mobilieji telefonai su įrašymo įranga. Tuomet litas prie lito nuo kiekvieno Lietuvos rinkoje parduotos laikmenos ar įrenginio susikaups į svarų biudžetą, paskirstomą šalies autorinių ir gretutinių teisių turėtojams.

Pasak šiais metais įsteigtos išskirtinai muzikos autorius vienijančios asociacijos NATA valdybos narės Žanetos Daubarytės, iš tuščių laikmenų surenkamos kompensacijos sudarys svarų indėlį ne tik pačių kūrėjų gerovei, bet ir šalies kultūrai.

„Iš tiesų tik nedidelė dalis autorių išgyvena iš koncertinės veiklos – daugumai jų pats pirmas ir pagrindinis pajamų šaltinis yra kolektyvinio administravimo asociacijų paskirstomas atlyginimas. Tad išplėstas kompensavimas už tuščias laikmenas bus rimta paskata“, – atkreipė dėmesį Ž. Daubarytė.

Jos teigimu, Vakarų šalyse priėmus atitinkamus vyriausybių nutarimus, autoriai ir atlikėjai įgijo daugiau pajamų ne tik pragyventi, bet ir šiuolaikinei įrangai įsigyti. „Tuomet pastebimai išaugdavo ir kūrybos kokybė, – sakė asociacijos NATA steigėja. – Lietuvos atveju man truputį nesmagu, kad tokie nutarimai priimami taip vėlai, nes be tokių instrumentų tik žlugdome nacionalinę kūrybą, potencialą ir jos konkurencingumą.“

Lietuvos autorių teisėms atstovaujančios asociacijos LATGA-A generalinis direktorius Jonas Liniauskas pastebėjo, kad Vyriausybei, jau ketvirtą kartą pakoregavus aprašą, pagaliau nustačius kompensacinio atlyginimo tvarką, tuščia laikmena neliks tuščiais žodžiais. „Po ilgų diskusijų pagaliau žengtas paskutinis žingsnis, kad būtų įgyvendintos Autorių teisių ir gretutinių teisių nuostatos, leidžiančios tinkamai kompensuoti autoriams už jų kūrinių kopijavimą“, – teigė jis.

Mokės kas ketvirtį, galės grąžinti

Trečiadienį Vyriausybės patvirtintas vadinamasis kompensacinio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimo, paskirstymo, mokėjimo ir grąžinimo tvarkos aprašas įtraukia pirmą kartą į prekybą išleistus įrenginius ir laikmenas, kurie naudojami asmeniniams įrašams kaupti.

Aprašas nurodo, kaip kompensacinio atlyginimo mokėtojai turi paruošti dokumentus ir ką juose nurodyti, kas ketvirtį atsiskaitydami su atsakingąja atlyginimą administruojančia asociacija, šiuo atveju – AGATA. Dokumente taip pat smulkiai nurodoma, kokia dalis tenka kompensaciniam atlyginimui administruoti. Be administravimo išlaidų, ketvirtadalis už įrenginius ir laikmenas surinktos sumos teks Kultūros ministerijos programoms.

Už tuščias laikmenas surinktus pinigus asociacija AGATA konkretiems kūrėjams skirstys pagal ankstesnes ir patobulintas metodikas: rinkos tyrimus, transliuotųjų pateikiamus grojaraščius, išleistų kūrinių tiražus ir kita.

Beje, sumokėtą atlyginimą už tuščias laikmenas tam tikrais atvejais galės susigrąžinti jas naudojantieji savo profesinėje veikloje – tai yra televizijos, įrašų gamintojai, kompiuterių programas gaminančios įmonės, švietimo įstaigos, muziejai, bibliotekos, archyvai, teatrai, kitos valstybės institucijos.