Arklių darbo birža skerdyklose

Sunkiausius ūkio darbus nudirbdavę arkliai nyksta. Daugybė jų, sudėtų į dešras, pateko ant arklieną valgančiųjų stalo. Bulviasodis, šienapjūtė spartesnė su žemės ūkio technika, todėl arklius kaime belaiko vienas kitas vyresnis žmogus.

Panevėžio rajone, Miežiškiuose, per Jurgines iš bažnyčios išėję žmonės apsidžiaugė pamatę belaukiančias tris raiteles ant žirgų ir tris kinkinius, laukiančius, kol klebonas juos pašventins, apdalys gerais linkėjimais. Miežiškiečiai didžiuojasi, kad seniūnijoje yra net trys nedideli žirgynai, tačiau tenka susitaikyti ir su netektimis - darbiniai arkliukai nyksta. Pernai jau neįvyko romantiška ir žmonių pamėgta Naktigonės šventė. „Nebebuvo ką ganyti, nyksta ir arkliai, ir jų mylėtojai. Prieš penkerius metus turėjau 8 arklius, dabar pasilikau vos vieną, gražų amerikiečių ristūną“, - nelinksmai pasakoja muzikantas ir arklių mylėtojas Valentinas Rapšys. Darbams Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai nebereikalingi, seniūnijoje vos vienas kitas vyresnis žmogus dar laiko po vieną arklį, daugiau iš meilės nei naudos, nes širdis neleidžia parduoti mėsai.

V.Rapšys turi brikelę, aulinius odinius batus, juodą liemenę, marškinius su išsiuvinėtais ant rankogalių žirgų atvaizdais, skrybėlių su povo plunksnomis. Miežiškiuose tokių kaip Valentinas yra dar trejetas vyrų, todėl per šventes susidaro keli kinkiniai. Juos kviečia į bernvakarius ir mergvakarius, į krikštynas, įvairiausias šventes. Su žirgais ir brikelėmis, grodami jie aplanko sodybas, sukviečia žmones į šventes, nudžiugina kaimo turizmo sodybų svečius.

Daug metų miežiškiečiai važiuodavo prie siaurojo geležinkelio ir išjoję iš miško ant žirgų ginkluoti stabdydavo traukinį, apiplėšdavo keleivius, įkrėsdavo ponams rykščių. Spektaklis turėjo didelį pasisekimą, tačiau tradicija pamažu nunyko.

„Užauginti ir darbui paruošti arklį nelengva, verčiau jau nupenėti ir parduoti du jaučius“, - neslepia V.Rapšys. Arkliui vien šieno nepaduosi - reikia avižų, ganyklos. Gaila, kad nebėra kur užaugintą ir išauklėtą arklį panaudoti. Kai turi laiko, į ganyklą pas savo raguočius Valentinas dar nuvažiuoja su brikele, bet dėl skubėjimo dažniausiai nulekia automobiliu.

Savo arklius Valentinas visuomet kaustydavo pats, šio subtilaus amato išmokė tėvas ir vienas sovietinės armijos kavalerijoje tarnavęs draugas. Vienkartinis arklio pakaustymas ir kanopų priežiūra kainuoja mažiausiai 100 litų, o po 7 savaičių procedūrą reikia pakartoti.

Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius teigia, kad per Jurgines po mišių smagu buvo pasivažinėti brikelėmis. Jis svarsto, kad neišvengiamai turėsime susitaikyti su praradimais. Jaunimas jau nešoks grojant armonikai, kaip jų seneliai. „Kas turėjo arklį, jau nusipirko seną traktoriuką. Ir darbas spartesnis, ir nereikia visą žiemą šerti“, - teigia seniūnas.

Dar nuperka darbams

Pasvalio rajone, prie Pušaloto, nedidelį 17 žirgų žirgyną turintis Audrius Vecka augina Lietuvos sunkiuosius, žemaitukus. Daugiausia veislei, tačiau žmonės vieną kitą arklį nuperka ir darbams. Pirkėjai, daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, nori 8-10 metų, ramaus charakterio arklių. Arklius išjodinėja ir darbų apmoko pats A.Vecka, pats juos ir pakausto. Mokymus pradeda nuo trejų metų, važiuoti pratina nuo dvejų. Anksčiau žmonės arklius dar pirkdavo kaimo turizmo sodyboms dėl grožio, dabar - daugiau dėl naudos. Parduoti augintinius mėsai A.Vecka negalėtų, esą labai skaudėtų širdį.

Arklių kainos, pasak žirgininko, kaip smuko per ekonominę krizę, taip ir nebepakilo iki buvusio lygio. Šeima neišgyvena iš žirgininkystės, dar laiko avių, A.Vecka rytais spėja ir paštą išnešioti.

Rūta ŠVEISTIENĖ, Mokslų daktarė, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų asociacijos vadovė:

Lietuvos sunkiesiems arkliams gresia išnykimas. Elito klasės eržilų ir kumelių nėra daug, jų genealoginė struktūra nepakankama. Į skerdyklas mėsai patenka tik išbrokuoti arkliai.

Lietuvoje arkliena nuo senovės nevalgoma, bet arklius mėsai noriai perka italai, prancūzai. Arklys Lietuvoje yra žmogaus draugas, padėjėjas, turi gydomųjų savybių.

Darbinių arklių skaičius katastrofiškai sumažėjo dėl žemės ūkio technikos. Džiugu, kad atgyja arimo varžybos, arkliai laikomi ekologiniuose ūkiuose. Kad viena ar kita ūkinių gyvūnų rūšis neišnyktų, turime rasti jai panaudojimą.