Ar verta skolintis atostogoms?

Didžiausių šalyje veikiančių bankų teigimu, artėjant vasarai populiariausia paskolos suma sukasi aplink 3500 eurų, o laikotarpis, kuriam imama paskola - 3,5 metų. Taigi vieną vasarą gerai papramogavus, atidavinėti bankams dalį užsidirbtų pinigų reiktų beveik ketverius metus. O juk ir tais metais vasarą norėsis atostogų...

Tačiau vasarą tautiečiai skolinasi ne tik pramogoms. Nemažai žmonių pinigų pritrūksta namo ar buto remontui, didesniems ir brangesniems pirkiniams.

Pasiskolinti pinigai turi uždirbti

Asmeninių finansų trenerė Marija Bunkaitė teigia, jog sunku pasakyti, kodėl būtent vasarą žmonės skolinasi daugiausia. Galima tik spėti, kad žmonės mažiau nori taupyti, daugiau išlaidauti - juk tai atsipalaidavimo metas. „O jei netaupė ar nespėjo susitaupyti užtektinai, žmogus ieško išeičių, viena jų tampa vartojimo paskola“, - mano finansų ekspertė.

Kalbant apie skolinimąsi dažnai susiduria dvi skirtingos nuomonės. Vieni aktyviai skolinasi ir nemato čia nieko blogo, o štai kiti - taupo ir skolintis vengia. Pasak M.Bunkaitės, bet kuris asmeninių finansų ekspertas pasakytų, kad skolintis „pravalgymui“ yra viena didžiausių finansinių blogybių. „Skolintis galima, jei pasiskolinti pinigai uždirbs daugiau nei kainuoja juos pasiskolinti. Bet jokiu būdu ne išlaidoms, kai nieko vertingo neįsigyjama - tokiu atveju turto nepadaugėja, o skola išauga“, - teigia specialistė.

M.Bunkaitė sako, kad jeigu netikėtai nutrūktų pajamos, reikėtų parduoti tai, kas buvo nupirkta už paskolą, ir ją išmokėti. Tačiau greičiausiai nupirktas daiktas jau bus mažiau vertas, nei paskolos likutis, o jei tai atostogos - iš viso nėra ką parduoti, jei netikėtai nebebūtų iš ko mokėti už paskolą.

„Didesniems pirkiniams, atostogoms, remontui reikia susitaupyti pinigų iš anksto. Jei nepavyko - sunku, bet reikia pripažinti, kad šių išlaidų negalime sau leisti“, - tvirtina asmeninių finansų trenerė ir cituoja Voreną Bafetą (Warren Buffet), kuris pasakė: „Jei perki daiktus, kurie nėra būtini, tuoj teks pardavinėti tuos, kurių reikia.“

Reikalingas atsarginis planas

Galbūt vietoj paskolos verta daiktą pirkti išsimokėtinai? M.Bunkaitė teigia, jog tai yra tas pats skolinimasis, tik sąlygos šiek tiek skiriasi. „Daiktą ar paslaugą abiem atvejais jau gauname ir vartojame ar suvartojame, o atsiskaityti už tai tenka iš vėlesnių pajamų. Tačiau kas galėtų garantuoti ateities pajamų stabilumą?“, - klausia asmeninių finansų trenerė ir pateikia pavyzdį: „Pirkau televizorių už 600 eurų, mažesnė blogybė - jei išlaukiau pasiūlymo, kai nekainuoja sutartis ir nėra pabrangimo, dar blogiau, jei reikia priskaičiuoti paskolos ar lizingo sutarties sudarymo mokestį ir palūkanas, parsinešiau namo, išpakavau, pajungiau. Jis bevertas jau 500 eurų. Jei po mėnesio netekčiau darbo, net ir pardavus televizorių neturėčiau užtektinos sumos padengti paskolos likutį.“

Pasak ekspertės, galima ir optimistiškai žiūrėti, kad nieko neatsitiks, jog kasmėnesinė įmoka nieko nereikš. „Tačiau verta realiai paskaičiuoti - kas būtų, jei pajamų nebeliktų. Reikia turėti atsarginį planą, kuriame būtų aišku, iš ko reikėtų gyventi ir mokėti paskolų įmokas netekus pajamų šaltinio“, - teigia M.Bunkaitė.

Vieninteliu atveju specialistė palaiko skolinimąsi, kai žmogus turi užtektinai santaupų, kad nusipirktų, pavyzdžiui, televizorių, tačiau tiesiog nori pasinaudoti geru pasiūlymu, kai sutarties sudarymas nekainuoja ir daiktas nepabrangsta. Tada netgi kažkam nutikus visada bus galima padengti paskolos likutį iš santaupų.

Anot asmeninių finansų trenerės, bet koks skolinimasis iš esmės yra priverstinis taupymas ateityje. Bet dėl disciplinos ir sąmoningumo trūkumo priverstinis taupymas žmonėms dažnai labiau priimtinas nei savanoriškas.

„Sveikiausia ir labiausiai rekomenduojama yra iš pradžių taupyti, o tik tada leisti. Žinoma, tai tik teorija, kurią supranta turbūt visi, bet realybėje žmonės dažniausiai vadovaujasi emocijomis, todėl skolinasi vietoj taupymo. O tada jau būna priversti taupyti kasdienines išlaidas, dėl to jausdami įtampą ir nepasitenkinimą“, - sako M.Bunkaitė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“