Ar liksime tik automagistralė į uostą?

2018-03-13 16:01

Po to, kai į uostamiesčio ekonominės plėtros strategiją "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis" nebuvo įtraukta turizmo kryptis, verslininkas, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Turizmo komiteto pirmininkas Gintautas Bertašius retoriškai klausinėjo aplinkinių: "Jeigu Klaipėdos universitetas, kolegijos ir specializuotos mokyklos rengia specialistus turizmo sektoriui, o miestas deklaruoja, kad turizmas jam nesvarbus, tai kam tada apskritai rengiami tokie specialistai? Gal paprasčiausiai už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus rengiami kvalifikuoti emigrantai?"

Verslininko kantrybė trūko po to, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai su kitų šešių Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių atstovais tarėsi, kurie kurias kryptis vystys ir paaiškėjo skaudi tiesa - uostamiesčio ekonominės plėtros strategijoje turizmas nenumatytas. Aiškinta, jog aplinkiniuose miestuose šios sritys labiau pažengusios, o uostamiestis pirmenybę teiks tokioms sritims kaip bioekonomika ar kūrybinė ekonomika.

Svečiai vengia išeiti į miestą

"Turizmo sezonas Klaipėdoje trunka viso labo du-tris mėnesius. Visi matome, kad nuo rugsėjo vidurio iki gegužės pabaigos miestas yra tuščias, - tvirtina G. Bertašius. - Reti svečiai vengia išeiti į ištuštėjusį miestą. Dar puoselėjau viltį, kad miestas, kurdamas plėtros strategiją įtrauks turizmą ir numatys konkrečias priemones, kaip mes šią sritį gaivinsime, kaip dirbsime visus metus".

Verslininkas neslepia apmaudo, kad dabar viešbučiai priversti nuomoti kambarius tik už savikainą, kad tik kaip nors pavyktų išlaikyti personalą ir sumokėti mokesčius.

"Kažkiek verslo klientų atvyksta, bet tikrų turistų tokiu laikotarpiu praktiškai nėra. Todėl žinia, kad turizmas miestui yra absoliučiai neįdomus, mane labai nuliūdino. O juk esame įsikūrę labai unikalioje vietoje. Tai gal tada jau nebeįdomus ir Klaipėdos universitetas? Tampame pramoniniu, krovinių pervežimo miestu, autostrados ir uosto jungtimi", - apmaudo neslėpė verslininkas.

Žinia, kad turizmas miestui yra absoliučiai neįdomus, mane labai nuliūdino. O juk esame įsikūrę labai unikalioje vietoje. Tai gal tada jau nebeįdomus ir Klaipėdos universitetas? Tampame pramoniniu, krovinių pervežimo miestu, autostrados ir uosto jungtimi.

Gintautas BERTAŠIUS, "Michaelson boutique hotel" savininkas, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininkas

G. Bertašiaus nuomone niekas nepasikeis tol, kol pajūrio regionas nebus apjungtas į vieną darinį ir visi vieningai naudos bendrą įvaizdį.

Jis pastebi, jog šiandien kiekvienas turizmo informacijos centras priklauso atskiroms savivaldybėms, ir panašu, jog savivaldybės šiandien dar nėra pasiruošusios jungtis. Turizmo informacijos centrus savivaldybės kontroliuoja, o jas apjungus tą kontrolę prarastų. Anot G. Bertašiaus, sukūrus vieną centrą prie jo veiklos galėtų dėtis ir KPPAR, kartu formuoti biudžetą, bendradarbiauti su Palangos oro uostu siekiant formuoti turistų srautus.

"Reikia ne po vieną, o organizuotai vykti į parodas - ten, kur organizuojamos skrydžių kryptys", - siūlo G. Bertašius.

Klaipėdoje nėra turizmo sektoriaus?

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova paklausta, ar tokios ekonominės strategijos nuostatos nereiškia, kad Klaipėda laisva valia perleidžia turizmo sektorių kitoms regiono savivaldybėms, ji ramino: neva turizmo sritis uostamiestyje tikrai nebus pamiršta, tai sričiai nebus skiriama mažiau dėmesio nei iki šiol. Tačiau kartu pripažino, kad Nida ir Palanga turizmo sferoje yra kur kas labiau pažengusios,

"Žvelgiant regiono mastu, Klaipėdoje nėra turizmo bei žemės ūkio sektoriaus, bet tai plėtoja kitos regiono savivaldybės. Todėl ir sutarėme, kad dokumentų paketą su keturiomis sritimis pildys Klaipėdos miestas, o turizmo ir žemės ūkio sektorius perims tos savivaldybės, kurios labiau specializuojasi šiose srityse", - paaiškino E. Mantulova.

Ji pabrėžė, kad Klaipėdoje šiuo metu labiau vystomis specifinis turizmas: sveikatinimo, konferencinis, kruizinis.

"Pavyzdžiui, atvykstamojo turizmo mes nelabai vystome, šią sritį geriau pažįsta ir vysto Palanga bei Neringa. Šių dviejų miestų ekonomika ir grindžiama būtent turizmu. Tačiau tai nereiškia, kad tik šie du miestai užsiima turizmu. Regione šioje srityje neblogai dirba ir Šilutės rajonas, bet tai jiems nėra pagrindinė ūkio šaka, kaip ir Klaipėdai", - paaiškino E. Mantulova.

Turizmas yra fenomenas

Klaipėdos valstybinės kolegijos Akademinės tarybos pirmininkas, Turizmo ir rekreacijos katedros lektorius dr. Remigijus Kinderis pritaria G. Bertašiaus išsakytoms mintims - tai, kad į uostamiesčio ekonominės plėtros strategiją neįtraukta turizmo kryptis yra keista, nes pirminiuose strategijos variantuose ji buvo minima.

Anot ūkio ministro, Vokietija yra viena didžiausių šalies atvykstamojo turizmo rinkų, o daugybė iš šios šalies atkeliaujančių poilsiautojų renkasi Lietuvos pajūrio regioną. Tačiau potencialas dar nėra išnaudotas. Redakcijos archyvo nuotr.

"Uostamiesčio turizmo verslo srities specialistai rengiami profesinėse mokyklose, kolegijose ir universitete nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Drįsčiau teigti, tai buvo vienos pirmųjų tokių studijų Lietuvoje, kuo ir galime didžiuotis. Rengiami turizmo verslo srities specialistai ir jų kompetencijos atitinka miesto ir regiono darbdavių lūkesčius, prisideda prie paslaugų sektoriaus plėtros. Darni regiono plėtra yra sunkiai įsivaizduojama be turizmo ir poilsio paslaugų vystymosi jame. Turizmas yra fenomenas, suprantamas ir besireiškiantis kaip socialinis, ekologinis, ekonominis reiškinys, pritraukiantis investicijas, skatinantis kurti verslą, darbo vietas, generuojantis pajamas bei pridėtinę vertę. Manau, kad turizmo kaip ūkio šakos kryptis turėtų būti įtraukta į ekonominės plėtros strategiją ir plėtojama klasterio principu Vakarų Lietuvos mastu, ne vien tik pavienių savivaldybių ar miestų iniciatyva", - tvirtina R. Kinderis.

Klaipėdos valstybinės kolegijos turizmo administravimo absolventai dar studijų metu įsidarbina vietinėse turizmo verslo įmonėse arba išvyksta pasisemti praktinės darbo patirties žymių prekės ženklų turizmo įmonėse užsienyje.

"Nemanome, kad rengiame specialistus kitoms šalims, bet jeigu nebus vieningos ir kryptingos turizmo politikos Lietuvoje per artimiausius keletą metų, gali atsitikti ir taip, kad rengsime juos kitoms šalims", - nusivylimo neslepia pašnekovas.

Nemanome, kad rengiame specialistus kitoms šalims, bet jeigu nebus vieningos ir kryptingos turizmo politikos Lietuvoje per artimiausius keletą metų, gali atsitikti ir taip, kad rengsime juos kitoms šalims.

Remigijus KINDERIS, Klaipėdos valstybinės kolegijos Turizmo ir rekreacijos katedros lektorius

Tuščiais šoviniais - į varnas

Golfo klubo "National Golf Resort" savininkas Arūnas Kuraitis pirmiausia pabrėžia, kad Klaipėda yra industrinis miestas, todėl, norėdami pakviesti turistus pasižiūrėti architektūros turime savęs paklausti, ar be to dar turėsime ką parodyti. A. Kuraitis įsitikinęs, kad užsienio turistai nepuls pas mus ir į poilsinę kelionępoilsiauti. Jiems gali nepatikti ilgos varginančios kelionės iki paplūdimių, gali nepatikti stumdytis perpildytuose keltuose.

"Jeigu kalbame apie konferencinį turizmą, mes neturime didesnės konferencijų salės, neturime gero pasiekiamumo ir viešbučių tinklas tam reikalui išvystytas per mažai. Sporto turizmui turime dviračių takus, bet neturime oro, todėl visi daug mieliau skris į Portugaliją arba Ispaniją. Kadangi praktiškai neturime nei vieno SPA, tai sveikatinimo turizmo mes vėlgi neturime. Todėl negalime lygintis nei su Druskininkais, nei su Birštonu, nei su Palanga, kurioje bent jau veikia porą viešbučių teikiančių aukštesnio lygio SPA paslaugas, - pastebi A. Kuraitis. - Jeigu kalbame apie turinį, sutinku, yra Džiazo festivalis, yra Jūros šventė, buvo Šviesų festivalis. Bet šie renginiai yra labai trumpi. Toks turizmas tik dviejų trijų dienų."

Verslininkas įsitikinęs, jog "verkiant reikalinga" bendra turizmo koncepcija - su Palanga, Kretinga, Šilute, nes svečiui Klaipėdoje pakanka vienos dienos pamatyti visus įdomesnius objektus.

"Jau gal dešimt metų kalbame apie oro uostą. Reisai į Londoną vyksta, bet tai emigrantų reisai. Dar nemačiau nei vieno anglų turisto, atskridusio šiais reisais. Mes turime apsispręsti iš kokių šalių laukiame turistų. Mano manymu, mums labiausiai reiktų vilioti turistus iš Skandinavijos. Anglai pas mus tikrai neskris", - svarsto pašnekovas.

Arūno nuomone, galimybių pajudėti iš mirties taško yra visada, jeigu yra daugiau žmonių siekiančio bendro tikslo, reikia apjungti pajėgas.

"Šiandien aš Klaipėdoje nematau nei vienos asmenybės, kuri galėtų kumščiu trinktelėti į stalą ir susodinti visas suinteresuotas puses kartu. Aš nematau rimto vadybininko, kuris sugebėtų suvaldyti situaciją. Taip, kaip padarė Birštonas, Druskininkai. Šiandien mes į varnas šaudom tuščiais šoviniais. Turi būti pasirinkta strategija, parengta rimta profesionali studija. Ir tai turi padaryti ne kažkokie samdyti studentai, o kompetentingi specialistai", - sakė jis.

Arūnas pastebi pirštu duria ir į kitas bėdas: platinami 5 metų senumo lankstinukai, "reklamuojami" lėktuvų reisai emigrantams. "Regionui reikia atskrendančio, o ne išskrendančio turizmo", - reziumavo A. Kuraitis.

Jeigu susivienysim, tai tikrai pavyks

"Friedricho pasažo" savininko Aido Kaveckio manymu sukurti rimtą uostamiesčio turizmo koncepciją pavyks tik suvienyjus jėgas. Verslininkas pateikė puikų pavyzdį, kaip miestiečiams ir svečiams pasiūlius įdomių renginių, galima atgaivinti senamiestį. Neseniai praėjęs Šviesų festivalis labai aiškiai parodė, kad netgi lauke esant minusinei temperatūrai, į senamiestį galima sėkmingai pritraukti dešimtis tūkstančių klaipėdiečių ir miesto svečių. Renginio metu buvo užpildyti viešbučiai, daug lankytojų sulaukė kavinės ir barai.

"Galima surasti receptą ir vaistą, tik reikalinga organizuoti daugiau renginių, ir savivaldybė savo lėšomis tai turėtų labiau viešinti, - sako A. Kaveckis. - Kad apie tai sužinotų ir aplinkinių rajonų gyventojai. Kartu turėtų aktyviau dirbti Palangos oro uostas ir turėtų atsirasti naujų krypčių iš Europos".

Pašnekovo nuomone, dabar labai jaučiamas sezoniškumas, išskyrus kalėdinį laikotarpį, kai žmonės aktyviai švenčia.

"Vasarą jaučiame suaktyvėjimą dėl kruiziniais laivais atplaukusių turistų. Dalį turistų iki mūsų palydi gidai, be to, kaip lankytina vieta, esame nurodyti turistiniuose maršrutuose. Aš manau, kad mums pavyks, bet turi labai aktyviai prisijungti savivaldybė. Didelės pagalbos kol kas nesulaukiame. Jie mus girdi, bet nėra pakankamai aktyvūs", - atkreipia dėmesį jis.

A. Kaveckis įsitkinęs, kad jei iš Palangos oro uosto būtų galima nukakti į Hamburgą ar Frankfurtą ir atvirkščiai, į Klaipėdą ir regioną pavyktų privilioti ne tik daugiau turistų, bet ir verslo atstovų.

Turime ne tik pingvinus

Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos valdybos narė Inga Česnakienė pripažino, kad kol kas jaučia tik kruiziniais laivais atplukdomų turistų srautą: "Daugiau turistų mes nematome. Džiaugiamės, kad jie čia vaikštinėja aikštėje, tačiau didesnės naudos nesulaukiame. Turizmo komitete prie Pramonės amatų rūmų mes buvome susitikę ir tarėmės kaip vienyti regionus ir kartu dalyvauti parodose".

Judam reikiama kryptimi. Nebereikia laukti valdžios malonės, ir patiems, atsiraičius rankoves, reikia imtis darbų.

Inga ČESNAKIENĖ, Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos valdybos narė

Ingos nuomone, kol kas turizmas yra atitrūkęs nuo verslo. Šiandien verslas sėdi ir laukia kada bus geriau.

"Mes galima suorganizuoti įvairius teminius renginius, sudaryti galimybę pigiai pamaitinti miesto svečius. Šviesų festivalio metu maitinom italus. Kadangi jie pageidavo itališkos virtuvės patiekalų: picos, makaronų, salotų, mums tai buvo nauja patirtis ir poreikis pasitempti. Svečiai liko labai patenkinti", - sakė ji.

Anot verslininkės, išjudinti turizmo sritį gali prireikti 2-3 metų, o labiausiai užtruks naujų skrydžių į Palangą paieškos.

"Judam reikiama kryptimi. Nebereikia laukti valdžios malonės, ir patiems, atsiraičius rankoves, reikia imtis darbų", - drąsino kolegas I. Česnakienė.

Siekiama pritraukti skrydžių į Vokietiją

Neseniai su šalies oro uostų vadovais susitikęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas aptarė naujų skrydžių pritraukimo galimybes.

Meras prasitarė, kad dabar ypač aktualus klausimas dėl susisiekimo su Vokietija, nes tokių pageidavimų yra išreiškę ir verslo atstovai. Jie pirmenybę suteikė skrydžiams į Vokietojos miestus: Frankfurtą, Hamburgą, Berlyną. Taip pat paminėti Olandijos, Suomijos ir švedijos miestai: Amsterdamas, Helsinkis ir Stokholmas.

Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestų bei Klaipėdos, Kretingos, Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybės Klaipėdos regiono pasiekiamumo ir žinomumo didinimui kasmet bendrai skiria 115 tūkst. eurų, iš jų 39 tūkst. eurų - Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis.

Neseniai Berlyne viešėjęs ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, lankėsi vienoje didžiausių pasaulyje turizmo parodų "ITB Berlin 2018", kasmet sutraukiančioje apie 300 tūkst. lankytojų.

"Lietuva gali auginti ekonomiką pasiūlydama Vokietijos rinkai dar daugiau - pradedant turizmu pajūryje, baigiant plyno lauko investicijoms tinkamomis industrinėmis zonomis", - pareiškė ministras.

Ministras pristatė Lietuvos stendą, kuriame šiemet dalyvauja turizmo informacijos centrai iš Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Palangos ir Trakų, taip pat su Vokietijos rinka dirbančios šalies kelionių agentūros.

"Vokietija yra viena didžiausių šalies atvykstamojo turizmo rinkų, o daugybė iš šios šalies atkeliaujančių poilsiautojų renkasi Lietuvos pajūrio regioną. Tačiau potencialas dar nėra išnaudotas, todėl ši paroda buvo puiki proga pristatyti, ką mūsų šalis gali pasiūlyti vokiečiams", - sakė V. Sinkevičius.