Ar jau esame jūrinė valstybė?

Daug skambių pažadų buvo apie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės tarnybos kraustymąsi į Klaipėdą, neva, žvejų reikalai bus geriau matomi ir sprendžiami vietoje.

Tačiau intrigos, skandalai, kratos tarnybos patalpose, vadovės nušalinimas nuo pareigų, panašu, ne priartino valdžią prie jūros, o tik dar labiau sostinės valdininkus atitolino nuo mūsų bėdų ir problemų matymo.

Žodžiu, jokių persikėlimo požymių nematyti ir kyla įtarimų, kad garso ir toliau bus daug, o vaizdo dar ilgai nematysim.

Lapkričio 28-osios "Vakarų ekspreso" numeryje straipsnyje "Uosto užmojai žvejų nebejaudina" rašėme apie uosto ketinimus iš žvejų atsiimti dalį uostelio.

Mes domėjomės žvejų reakcija į tokius užmojus. Dalis kalbintų pašnekovų tarsi patvirtino, kad planai perimti dalį teritorijos žvejų nepykdo, nes daug laivų parduota, dalis įmonių bankrutavo, tad žvejai teigė išsiteksiantys ir mažesnėje erdvėje. Tačiau teko išklausyti ir kitokių nuomonių.

Reikia perduoti ŽŪM

Štai kaip susiklosčiusią situaciją mato Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos skyriaus Jūrinių reikalų komiteto pirmininkas Marius Baltiejus:

Žvejai šiandien vaidina podukros vaidmenį - iš trobos niekas neveja, bet ir prie stalo nesodina. Uostelį jų iniciatyva pastatė Uosto direkcija. Dabar ji nori paimti dalį savo reikmėms.

Galbūt žvejų laivai ir sutilptų kartu su jos laivais, bet kas gali paneigti, kad ateityje nebus pareikalauta dar didesnės uostelio dalies. Gali atsitikti taip, kad po dvejų trejų metų jie visai neturės kur švartuoti laivų Klaipėdoje. Jau ir taip žvejai yra kamuojami problemų dėl kvotų, o dabar ir paskutinę užuovėją iš jų bandoma atimti.

Direkcija nori atsikratyti ir Šventosios uosto, ir žvejų uostelio, kadangi juose nevykdoma krova. Sutinku su jos vadovu, kad žvejai šiandien neduoda valstybei tokios grąžos kaip krovos kompanijos, dėl jų tik vienos problemos. Tačiau ateityje, kai sutvarkysime akvakultūros reikalus, kai bus pradėtos auginti žuvys ir jūroje, tas uostelis bus mirtinai reikalingas.

Be to, žvejai ateityje gali sustiprėti, galbūt į žvejybą ateis nauji žaidėjai. Jeigu uostelis šiandien pelno neduoda, jis turi būti išlaikomas valstybės.

Mes nesakome, kad direkcija nori padaryti blogą darbą, tačiau šiuo atveju jai trūksta socialinio jautrumo.

Ji naudojasi tuo, kad žvejų bendruomenė yra silpna, susiskaldžiusi, negali pakovoti už savo teises, todėl diktuoja tokias savo sąlygas. Ji bando išspręsti problemą gražiuoju, bet tik žodžiais.

Kai uosto pietinėje dalyje bus pastatyta daugiau krantinių, direkcija yra numačiusi žvejams atiduoti dalį jų. Tačiau kol jos bus pastatytos, praeis mažiausiai 7 metai. Todėl manome, kad dabar žvejų uostelį Susisiekimo ministerija turi perduoti Žemės ūkio ministerijai.

Galima numatyti, kad Žemės ūkio ministerija tada, kai bus pastatytos naujos krantinės, grąžins dabartinį uostelį uosto teritorijai. Žvejyba turi išlikti kaip nacionalinė ūkio šaka. Ji turi būti ne slopinama, o skatinama.

Tad artimiausiu metu ŽŪM kreipsis į Susisiekimo ministeriją, kad ši užtikrintų, jog ateityje žvejų laivai nebus visai išstumti iš uostelio ir neliks be vietos.

Likę laivai galėtų išsitekti

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus:

Uosto direkcija turi veiksmų programą, pagal kurią dabar naudojamos krantinės. Krantinių dalis vadinamojoje uosto direkcijos laivyno bazėje, šiandien yra prastos techninės būklės ir įvairių plaukiojimo priemonių, paieškos ir gelbėjimo bei incidentų likvidavimo įranga laikoma ne visiškai tam pritaikytose patalpose.

Planas yra toks, kad iš tos teritorijos mes turėtume išsikraustyti ir padaryti iš jos krovos zoną ir taip duoti maksimalią naudą valstybei.

Ieškojome alternatyvių vietų, kur galėtume įsteigti tokio pat pobūdžio bazę, ir mums patraukliausia vieta yra šalia Karinių jūrų pajėgų, kur irgi yra Uosto direkcijai priskirta žemė. Teritorija, prie kurios dalies krantinių mes galėtume statyti mūsų ūkiui reikalingus laivus.

Valstybė mums šiandien kelia labai aukšto lygio, 7,5 procento kapitalo grąžos dydžio reikalavimą. Mūsų visi veiksmai orientuoti į didžiausią naudą ir atsiperkamumą valstybei.

Jeigu valstybė mano, jog reikėtų kažkurią dalį išskirti arba suteikti kažkokias dotacijas, tai tą sprendimą turi priimti Susisiekimo ministerija ir Žemės ūkio ministerija.

Žvejus mes buvome sukvietę į posėdį ir jiems buvo labai aiškiai pasakyta, kad sutartys, kurios yra sudarytos metams ar dvejiems, galios ir toliau. Niekas jų nesiruošia nutraukti.

Žvejai mažina laivų skaičių ir kitoje kranto pusėje - Smeltalės upelio žiotyse. Mūsų skaičiavimu, taip pat ir žvejų asociacijos nuomone, likę laivai galėtų išsitekti.

Uoste yra ir kitų krantinių, bet tada jau žvejai turėtų pagal savo veiklos ir komercinius principus pasirašyti reikalingas sutartis su kitais uosto operatoriais ir naudotis tomis krantinėmis.

Klaipėda liktų be dvasios

Seimo narys Algimantas Kirkutis:

Labai sunku įsivaizduoti Klaipėdą be žvejų, be žuvies kvapo.

Žvejų uostelis, ko gero, paskutinis forpostas, kuris liko iš kažkada labai garsaus žvejybos laivyno, ir visiškai sunaikinti šitą darinį būtų labai negerai.

Uosto direkcija nuomoja uostelį už labai nedidelius pinigus ir ten viskas plėtojasi, bet gali būti, kad Uosto direkcijai tas sandoris nelabai naudingas. Ir ji, ko gero, nori tą uostelį užimti savo laivais ir žvejus visiškai suspausti.

Valstybė rėmė žvejus, sutvarkė dalį aplinkos, pastatė aukcioną.

Mes labai norėtume palaikyti žvejus ir sudaryti jiems palankias sąlygas. Šnekėjomės su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku. Jeigu tas uostelis atsidurtų Žemės ūkio ministerijos žinioje, gal šį klausimą būtų lengviau spręsti. Bet viską reikia derinti su Uosto direkcija ir Vyriausybe.

Mes jau esame šnekėję su Uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Arvydu Vaitkumi - jis žino problemą ir norėtų ją spręsti palankiai visoms pusėms.

Klaipėda negali likti be žvejų - Klaipėda liktų be dvasios.

Dar nesame jūrinė valstybė

Nenorėjęs būti įvardytas, vienas žvejybos verslu užsiimantis Klaipėdos verslininkas paaiškino, ko baiminamasi labiausiai.

Jo nuomone, tai kas vyksta yra ne kas kita, kaip uosto krovos kompanijų plėtros reikalai.

- Dabar šito uostelio negali užimti niekas - šiaip ateiti ir atimti. Todėl reikia įkelti koją, - svarsto verslininkas. - Pirma pastatys pastatą. Kad nekiltų panika, parodys, kad užima tik 40 metrų teritoriją. Ir paskui bus taip, kaip bus. O bus labai paprastai. Valstybė, kuri administruoja savo uostą, neturi kur pasistatyti savo laivų. Šiandien galioja tik žodinis susitarimas, kad tas uostelis yra pastatytas žvejams. Tie 7-8 laivai atiduos savo buvusią teritoriją krovos darbams. Jie atsikels čia ir savaime kils klausimas, o kur turės dėti savo laivus? Tuo labiau kad jie ne šiaip pramoniniai, o skirti gesinti gaisrą, rinkti šiukšles, naftą ir panašiai. Tai yra gyvybiškai uosto reikmėms aptarnauti reikalingi laivai.

Taip pamažu žvejai bus išstumti iš šios teritorijos, - savo įžvalgomis dalyjasi pašnekovas.

- Visiškai nesvarbu, kad žvejų mažai. Ar mažai, ar mūsų daug, mes atstovaujame jūrinės žvejybos pramonės šakai. Žvejai turi savo kvotas, savo teises. Ir mane stebina dabartinis mūsų žvejų noras kuo greičiau susipjaustyti laivus, gauti pinigus ir juos pravalgyti.

Tam yra daug priežasčių ir viena jų - nesame jūrinė valstybė, - piktinasi pašnekovas.

- Bet mūsų išrinktoji valdžia - tam ir yra valdžia - turėtų būti protingesnė už mus ir pradėti galvoti apie valstybės ateitį. Ir šiandien tai yra paskutinė vieta Klaipėdos uoste, kur žvejybiniai laivai gali glaustis.

Šitokiais nekaltais sprendimais gali būti anuliuotas jūrinės žvejybos verslas. Niekas nebegalės garantuoti, kad bus kur laikyti laivus. Šiandien yra sunku, bet gal rytoj bus geriau.

Kol kas tragedijos nėra

Žvejų uostelis buvo suprojektuotas 35 laivams, žvejojantiems Baltijos jūroje. Jis buvo pradėtas statyti 2000-aisiais, atidarytas 2002 metų liepos 26 d.

Žvejų uostelio, kainavusio daugiau kaip 22 mln. litų, reikėjo todėl, kad laivai buvo išsibarstę po visą uostą ir neturėjo nuolatinės švartavimosi vietos.

Visa žvejų krantinė nuo kariškių tvoros kampo iki tilto ir kitoje pusėje iki pat ledo generatoriaus pagal perimetrą yra 671 metro ilgio. Jeigu direkcijai reikia tik 35-40 metrų krantinės, tai, pasak kai kurių kalbintų žvejų, jokios tragedijos nėra.

Ramybės neduoda klausimas, ar ateityje nebus atimama ir daugiau krantinės. Jeigu direkcija reikalautų, tarkime, 150-170 metrų krantinės, tada situacija pasikeistų iš esmės.