Ar įmanoma apsidrausti nuo meteorito

Virš Čeliabinsko miesto subyrėjęs meteoritas sukėlė tam tikro masto katastrofinę žalą - išdužo daugelio pastatų langai, apgadinti pastatai, sužeisti žmonės. Pagal specialistų aiškinimus, bet koks nepalankesnis scenarijus galėjo būti pražūtingas didelei daliai miesto. Dėl klimato kaitos gamtos sukeliami nuostoliai visame pasaulyje ir Lietuvoje didėja geometrine progresija. Šiandien kaip niekad svarbu pradėti galvoti apie tai, kas būtų, jei su katastrofiniais nuostoliais susidurtume Lietuvoje, tvirtina "Lietuvos draudimo" Draudimo rizikos departamento direktorius Julius Kondratas.

Jis pateikia dvejopą atsakymą į klausimą, ar tokią sunkiai suvokiamą ir prognozuojamą žalą galėtų atlyginti draudimas. Anot jo, brangus draudimas - taip, pigus, apribotas draudimas - ne.

Turto draudime egzistuoja du pagrindiniai principai - išvardintų rizikų draudimas ir visų rizikų draudimas, aiškina J. Kondratas. Pirmasis dengia dažnai pasitaikančias, suvokiamas, apskaičiuojamas ir prognozuojamas rizikas, pavyzdžiui, gaisrą, sprogimą, audrą, vagystę. Todėl jis yra pigesnis.

Antrasis dengia bet kokias rizikas, išskyrus tas, kurios yra suvokiamos, bet masiškai suardo visuomenės egzistenciją ir tuo pačiu sąlygotų draudimo industrijos bankrotą, pavyzdžiui: karas, branduolinė katastrofa. Dalis rizikų, apdraustų pagal visų rizikų draudimą, gali būti labai retai pasireiškiančios, sunkiai prognozuojamos, tačiau šis produktas yra brangesnis ir leidžia draudikui suformuoti rezervus tokioms žaloms atlyginti, pažymi "Lietuvos draudimo" Draudimo rizikos departamento direktorius.

Pagal Vakaruose galiojančias draudimo paslaugų tradicijas, būtent meteoritų žala visų rizikų draudimo produktų pakete galėtų būti atlyginama, aišku, su sąlyga, jog esant katastrofinio dydžio žalai draudikas turi pakankamą perdraudimo apsaugą, kadangi žala gali siekti ir šimtus milijonų litų.

Būtent tokie stambūs įvykiai ir patikrina draudiko finansinį stabilumą, patikimumą ir norą padėti nelaimėje atsidūrusiam klientui, pabrėžia J. Kondratas.

Deja, apgailestaudamas jis pažymi, kad Lietuvoje ir Rytų Europoje dauguma klientų orientuoti į draudimo produkto kainą, todėl visų rizikų draudimas arba kitokie išplėstiniai draudimai perkami rečiau ir greičiausia draudikai tokio įvykio atveju negalėtų pagelbėti.

J. Kondrato manymu, Lietuvoje egzistuoja dar didesnė problema - žmonės menkai draudžiasi net ir nuo labai aktualių ir tikėtinų rizikų: vos 50 proc. privačių namų ir vos 25 proc. butų savininkų draudžia savo turtą.

Dėl klimato kaitos gamtos sukeliami nuostoliai visame pasaulyje ir Lietuvoje didėja geometrine progresija. Meteorito sukeltų katastrofų tikimybė yra labai menka, tačiau mūsų regione smarkiai daugėja didelių audrų ir tornado ir artimiausiu metu, tikėtina, ši tendencija tik augs, mano "Lietuvos draudimo" Draudimo rizikos departamento direktorius J. Kondratas.

Kol kas audros Lietuvoje kasmet padaro nuostolių iki keliasdešimt milijonų litų, tačiau jeigu įvyktų katastrofa, kurios padariniai - keli šimtai milijonų litų nuostolis, - valstybę neabejotinai užgultų neapsidraudusiųjų pagalbos prašymai. Todėl šiandien kaip niekada svarbu pradėti galvoti apie sisteminius šios rizikos valdymo sprendimus, įspėja "Lietuvos draudimo" specialistas.