Ar dujų tranzitas į Kaliningradą užtikrina ramybę Lietuvai?

Rusija deda daug pastangų, kad nebūtų priklausoma nuo dujų tranzito per Lietuvą į Kaliningradą. O kaip Lietuva, jei Kremlius, keršydamas už paramą Ukrainai, užsuktų dujas? Pernai Seimas priėmė įstatymo pataisą, kuria šilumos tiekėjams leido sumažinti kuro atsargų kiekį, kad jų užtektų vos dešimčiai dienų, vietoje buvusio mėnesio. Inčiukalnio saugykla aprūpintu tik trečdaliu mums reikalingo kiekio. Suskystintųjų dujų terminalas pradės veikti tik kitais metais. Vadinasi, smūgis mums būtų skaudus. Tiesa, energetikos ministras tikina, kad Rusijai taip elgtis nėra jokio pagrindo.

Prieš kelerius metus Vladimiras Putinas įsakė pertvarkyti Kaliningrado srities energetikos sektorių taip, kad jis veiktų autonomiškai, būtų nepriklausomas nuo elektros ir dujų tranzito per Lietuvą, nes „Gazpromas“ prarado galimybę kontroliuoti tranzitą.

Pranešama, kad nuo 2018 metų Kaliningradas taps visiškai autonominiu anklavu, pajėgiu apsirūpinti reikiamu elektros kiekiu, Baltijos jūra atsigabenti dujų, o jų atsargas kaupti milžiniškose požeminėse dujų saugyklose, o dabar esantys pajėgumai leistų Kaliningradui išsilaikyti ne mažiau kaip dvi savaites. Kaliningrado sritis Maskvai be galo svarbi dėl karinių bazių, svarbu, kad jos galėtų veikti bet kokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Kremliui svarbu, kad NATO šalių apsuptyje atsidūrusioje Kaliningrado srityje dislokuotiems kariniams daliniams nenutrūktų energijos tiekimas ir dėl to nesutriktų jų veikla.

Buvusio energetikos ministras Arvydo Sekmoko nuomone, Maskva šį planą pradėjo gerokai anksčiau, nei Lietuva ryžosi įgyvendinti III energetinį paketą, jis negali būti siejamas su Lietuvos ir „Gazpromo“ ginču.

„Rusija elgiasi labai apgalvotai, kadangi Lietuva yra NATO šalis, kaip ir Lenkija, Karaliaučiaus sritis yra apsupta NATO šalių. Rusija rūpinasi Karaliaučiaus energetiniu saugumu ir, be abejo, tų karinių pajėgų, kurios yra dislokuotos Karaliaučiaus srityje“, – tvirtia A. Sekmokas.

„Gazpromo“ ir Kaliningrado srities vadovai pasirašė susitarimą dėl suskystintųjų dujų terminalo statybos, planuojama tiesti Nord Stream‘o atšaką, statyti anglies ir dujų elektrines, įrenginejama didžiausia regione požeminių gamtinių dujų saugykla, jos pirmoji eilė jau veikia.

Neįmanomas scenarijus

Lietuvos energetikos ministerijos užsakymu atliktas galimų gamtinių dujų tiekimo sutrikimų ir rizikų vertinimas rodo, kad vienas iš galimų scenarijų – dujų tiekimo nutraukimas dėl geopolitinės aplinkos rizikų. Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ramina, kad Rusija dujų neužsuks.

„Tokį scenarijų reiktų vertinti kaip praktiškai neįmanomą“, – teigia J. Neverovičius.

Pasak jo, tokį scenarijų reiktų vertinti kaip praktiškai neįmanomą, nepagrįstą, todėl, kad Lietuva vykdo visus savo įsipareigojimus ir nebūtų jokio pagrindo tokį dalyką įgyvendinti.

Politologo vertinimu, Kremlius, bausdamas Lietuvą už Ukrainos palaikymą, gali pakartoti panašų į Družbos naftotiekio „avarijos“ scenarijų. Suskystintųjų dujų pripildytas laivas dar tik pusiaukelėje į Klaipėdą. Energetikos ministras J. Neverovičius viliasi, kad terminalo bandymai vyks sklandžiai ir jis, kaip numatyta plane, veiks nuo sausio. Tačiau iki šio termino Lietuva lieka pažeidžiama ir priklausoma nuo Maskvos.

„Pagrindinė rizika bus rudenį. Tai susiję ir su šildymo sezono pradžia, be to gali būti, kad dar didesnė įtampa kils dėl padėties Ukrainoj. Tad manau, ruduo bus pagrindinis laikotarpis, kada gali įvykti netikėtumų energetinių išteklių tiekimo srityje, bet visiems būtų geriau, jeigu jų nebūtų“, – svarsto VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius dr. Ramūnas Vilpišauskas.

Lietuva – vis dar ypač pažeidžiama

Energetinio saugumo ekspertas sako, kad šiemet Lietuva – vis dar ypač pažeidžiama: turime vienintelį dujų vamzdį iš Rytų, elektros tinklai taip pat susieti su Rusijos sistema. Todėl dujų tiekimo sutrikimai būtų itin nemalonus kirtis.

„Šiais metais jungtys su Švedija dar nebus baigtos. Tos, kurios yra iš Suomijos, nėra pakankamos. Tokie scenarijai sunkiai įsivaizduojami, jie iššauktų didžiules reakcijas, bet žiūrint į Ukrainos įvykius, pradedi galvoti, kad su Rusija gyvenant, beveik nieko nėra neįmanomo“, – kalba LEI Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas habil. dr. Juozas Augutis.

Energetikos ministeriją konsultavusių analitikų duomenimis, Kaliningrado sritis be tranzitinio dujų tiekimo per Lietuvą gali atlaikyti mažiausiai dvi savaites – tiek atsargų yra jau įrengtoje saugyklų dalyje. Visi didieji Lietuvos šilumos ir elektros gamintojai privalo būti apsirūpinę mėnesiui alternatyviu kuru. Tačiau pernai Seimas priėmė įstatymo pataisą, kuria šilumos tiekėjams leido sumažinti kuro atsargų kiekį, kad jų užtektų vos dešimčiai dienų. Vyriausybė teigė, kad taip sumažino šildymo kainas. Dujų saugyklos Lietuva neturi, todėl atsargas saugo regioninėje Inčiukalnio saugykloje.

Tačiau dujotiekis Latvijos teritorijoje yra susiaurėjęs it butelio kaklelis, todėl į Lietuvą gali praleisti vos trečdalį būtino dujų kiekio. Energetikos ministras sako, kad šią problemą planuojama išspręsti iki 2016 m. pradžios.

„Prieš keletą savaičių jau įvyko kontraktai, vamzdžiai tų „kaklelių“ panaikinimui yra nupirkti ir iki kitų metų pabaigos tie pralaidumai su Inčiukalnio saugykla, su Latvijos sistema turėtų būti tiek praplėsti, kad šitų problemų neturėtų kilti. Be abejo yra tam tikri techniniai apribojimai, kurie turi reikšmės, tačiau kaip ir minėjau, mes nenumatome jokių ekstremalių sąlygų, kuriomis turėtų veikti sistema“, – tvirtina energetikos ministras.

Suskystintųjų dujų laive gali būti saugomos nemažos atsargos, tačiau ekspertai sako, kad dar reikės pertvarkyti šalies dujotiekio sistemą. Ji sovietmečiu įrengta taip, kad dujos tekėtų iš rytų į vakarus. Dabar joms teks judėti iš Klaipėdos į priešingą pusę. Šie darbai užsitęs mėnesius, todėl terminalas kurį laiką dar veiks ne visu pajėgumu. Energetikos ministras J. Neverovičius sako, kad Vyriausybė yra parengusi ekstremalių situacijų planą, o EK neseniai Lietuvos energetikos sektoriaus pasirengimą tikrino stress testais. Tačiau jei ES sankcijų įsiutintas V. Putinas artimiausiu metu panorėtų nubausti Lietuvą, akivaizdu, kad ši patirtų trumpą, tačiau aštrų kirtį.