Apmokestins ir bažnyčios peles

Šiuos ir kitus „Sodros“ gelbėjimo būdus siūlo svarstyti Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų grupė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu už ES lėšas kurianti naują Lietuvos socialinį modelį.

Ekspertai skaičiuoja, kad vien apmokestinus pensijų, motinystės/tėvystės ir sveikatos draudimu dabar socialinio draudimo sistemoje nedalyvaujančius ūkininkus, mokesčio baze pasirinkus minimalią mėnesio algą (MMA), per metus į „Sodrą“ papildomai suplauktų 407,77 mln. litų.

Lietuvoje yra 33 tūkst. statutinių pareigūnų, taip pat nedalyvaujančių „Sodros“ sistemoje. Juos įtraukus, „Sodros“ biudžetas papilnėtų daugiau kaip 102 mln. litų. Skaičiuodami šias galimas įplaukas, mokslininkai rėmėsi prielaida, kad statutinio pareigūno vidutinis darbo užmokestis yra 2665,65 lito.

Daugiau nei 2 mln. litų „Sodros“ biudžetą papildytų ir dvasininkai bei vienuoliai, kurie dabar yra valstybės draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai, jeigu jie mokėtų 15 proc. minimalios algos dydžio socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai. O tokiu pat procentu nuo MMA papildomai apmokestinus 6900 asmenų, vykdančių individualią veiklą su verslo liudijimais, „Sodra“ papilnėtų 12,42 mln. litų.

Profesinių mokyklų moksleivius, aukštųjų mokyklų studentus ir doktorantus siūloma privalomai drausti motinystės/tėvystės draudimu - tai „Sodros“ pajamas padidintų maždaug 54 mln. litų.

Vienas iš Lietuvos socialinio modelio kūrėjų, ekonomistas prof. Romas Lazutka teigia, kad jį priėmus šalyje būtų daugiau socialinio teisingumo. Tačiau tai papildomai kainuotų ir valstybei.

„Pavyzdžiui, siūlome privalomai drausti motinystės/tėvystės draudimu doktorantus. Mat pasigimdžiusi vaikelį, doktorantė turi jo priežiūrai imti akademines atostogas - tuomet negauna nei stipendijos, nei motinystės išmokos ir neturi pragyvenimo šaltinio, - sakė profesorius. - Valstybė finansuoja jos stipendiją, o reikėtų, kad nuo stipendijos dar pervestų įmoką į „Sodrą“ ir jaunai mamai atsirastų teisė į motinystės išmoką.“

Tikėtina, kad naujovėms labiausiai priešinsis ūkininkai. Pasak R.Lazutkos, jie prieš keliolika metų išsikovojo mokestines išimtis, nes tik kūrėsi ir neturėjo iš ko mokėti. Tačiau dabar vieni gauna ES išmokas, kiti, nors žemės turi nedaug, bet gal kailinius žvėrelius augina ir gauna nemenkas pajamas.

„Juk net nuo minimalios algos žmonės moka socialinio draudimo įmokas. O jei ūkininkai šauks, kad neturi pajamų, problemą galima spręsti kitais būdais - peržiūrėti ES išmokas, valstybė gali remti jų gaminamų produktų kainas ir pan., bet nepalikti jų be draudimo. Ūkininkai prisidės prie dabartinių pensininkų išlaikymo, bet ir patys įgis teisę gauti išmokas“, - sakė profesorius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“