Apklausa: optimistiškai vertinančių Lietuvos ekonomikos perspektyvas daugėja

Birželio mėnesį šeštadalis - 17 proc. - viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, šeši iš dešimties - 58 proc. - atsakė, kad ji nepasikeitė ir kiek daugiau nei penktadalis - 22 proc. - nurodė, kad ekonominė šalies padėtis per tą laiką blogėjo.

3 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per mėnesį nuo gegužės apklausos 4 procentiniais punktais padaugėjo manančiųjų, kad ekonominė šalies padėtis nesikeičia, o lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus, blogai vertinančių šalies ekonominę padėtį sumažėjo 19 procentinių punktų. 2012 m. birželį 41 proc. respondentų ekonominę padėtį apibūdino kaip blogėjančią.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 5-15 dienomis atliktos apklausos duomenimis, ekonomine padėtimi Lietuvoje daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, miestų gyventojai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu, vadovai, tarnautojai, namų šeimininkės ir besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra didžiausios - per 2500 litų.

Ekonomine šalies padėtimi labiau nepatenkinti yra vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu, pensininkai ir bedarbiai, lenkų tautybės gyventojai, dešiniųjų pažiūrų respondentai.

Toje pačioje birželio mėnesio apklausoje vertindami šeimos finansinę padėtį 13 proc. gyventojų ją apibūdino kaip pagerėjusią, ketvirtadalis - 25 proc. - nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, o šeši iš dešimties - 61 proc. - atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius du mėnesius nepasikeitė.

Per mėnesį šio apklausos rodiklio vertinimas nepakito, o lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus, teigiančiųjų, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, sumažėjo 11 procentinių punktų.

Šeimos finansine padėtimi šį birželį dažniau patenkinti buvo jaunesni nei 30 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, vadovai, tarnautojai bei namų šeimininkės.

Ja daugiausia nepatenkinti yra respondentai su mažiausiomis šeimos mėnesio pajamomis - iki 1500 litų, bedarbiai bei pensininkai, lenkų tautybės gyventojai.

Pasitenkinimas šeimos finansine padėtimi turi įtakos ir gyventojų nuomonei apie Lietuvos ekonomikos padėtį. Šeši iš dešimties - 62 proc. - respondentų, kurie pajuto šeimos finansinės padėties pagerėjimą, nurodė, kad, jų nuomone, per pastaruosius du mėnesius pagerėjo ir Lietuvos ekonominė padėtis. Trys ketvirtadaliai - 75 proc. - nepajutusių šeimos finansinės padėties pokyčių, nemato jų ir šalies ekonominėje situacijoje. Šeši iš dešimties - 60 proc. - atsakiusių, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, teigė, kad pablogėjo ir Lietuvos ekonominė padėtis.

Kas antras - 48 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių mano, kad per ateinančius 12 mėnesių ekonominė padėtis Lietuvoje nesikeis.

Kad šalies ekonominė padėtis po metų pagerės nurodė kas ketvirtas - 24 proc. - apklaustas gyventojas. Kiek mažesnė dalis - 22 proc. - nusiteikę pesimistiškai - ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėnesių blogės.

Lyginant su gyventojų atsakymais į šį klausimą prieš metus, optimistiškai vertinančių ekonomikos perspektyvas Lietuvoje padaugėjo 11 procentinių punktų.

Ekonomikos pagerėjimu ateityje daugiau už kitus tiki jaunimas iki 30 metų, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, dirbantys valstybiniame sektoriuje.